Kai kurie žmonės išgyvena daugiau kaip 70 dienų
Jeigu jus domina tai, kiek laiko žmonės ilgiausiai išgyveno visiškai nieko nevalgę, atsakymų galima ieškoti statistikoje ir pranešimuose apie bado streikus – jiems pasiryžusieji buvo viena iš nedaugelio žmonių kategorijų, kurie savanoriško maisto atsisakymo laikotarpiu buvo stebimi. Dažniausiai viskas baigiasi ne taip jau gerai.
Indijos laisvės kovotojas ir lyderis Mahatma Gandhi be maisto išbuvo 21 dieną ir liko gyvas. Ilgiausias užfiksuotas bado streikas – 74 dienos. Tiek laiko nevalgė Airijos politinis kalinys Terence’as MacSwiney. Bado streikas baigėsi vyro mirtimi. Dauguma kartu badavusiųjų mirė laikotarpyje tarp 46 ir 73 bado dienos.
Ir nors galima teigti, kad tai ilgiausias laikas, kiek žmogus gali ištempti be maisto, tai labai priklauso nuo žmogaus fizinės sveikatos ir aplinkos sąlygų.
Išlikimas be maisto priklauso nuo organizmo ir aplinkos
Tiksliai atsakyti į klausimą, kiek žmogus gali išgyventi be maisto, neįmanoma dėl to, kad kiekvienas į maisto trūkumą reaguoja skirtingai. Vieni be jo gali apsieiti pakankamai ilgai, o kitiems galva svaigti pradeda jau po kelių valandų.
Jūsų sveikatos būklė ir sutrikimai, tokie kaip diabetas, jūsų kūno svoris, aplinkos sąlygos, tokios kaip oras – visa tai apsprendžia, kiek laiko pavyks ištverti be maisto. Pavyzdžiui, širdies smūgio ir mirties nuo badavimo sukeltų komplikacijų rizika išauga pasiekus 12-12,5 kūno masės indeksą. Normalus kūno masės indeksas svyruoja nuo 18,5 iki 24,9.
Tad kuo labiau badaudami artėjate prie 12-12,5 kūno masės indekso, tuo sveikatos problemos aštrėja ir labiau kelia pavojų gyvybei. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms komplikacijos gali pasireikšti gerokai anksčiau, nes viskas priklauso nuo riebalų rezervo, vitaminų ir mineralų kiekio organizme bei bendros sveikatos būklės iki badavimo.
Vidutinis žmogus turėtų saugiai apsieiti be maisto dvi dienas
Kaip suprantate, kontroliuojamų bado tyrimų praktiškai nėra dėl etinių sumetimų ir mirties atvejų rizikos. Vis dėlto, tokie valgymo sutrikimai kaip anoreksija ar bado streikai, kai žmonės savanoriškai atsisako maisto, leidžia mums suprasti, ko galima tikėtis iš badavimo ir maisto trūkumo. Dauguma žmonių neturėtų patirti didelių problemų dvi dienas, netgi jeigu jie visiškai nieko nevalgo, su sąlyga, kad neserga diabetu ir neturi kitų sveikatos problemų. Vėliau pradeda reikštis – lėtai ir negailestingai – neigiamas poveikis. Priklausomai nuo sveikatos būklės ir aplinkos, ši riba gali būti žemesnė.
Žinoma, visa tai tvirtinama darant prielaidą, kad visą laiką geriamas vanduo. Be jo organizmo reakcijos būtų daug stipresnės ir išgyvenimo trukmė žymiai trumpesnė. Vėlgi, išgyvenimas be vandens priklauso nuo aplinkos sąlygų ir sveikatos būklės, tačiau jeigu daug prakaituojate ir prarastų skysčių nekompensuojate, neigiamą poveikį pradėsite jausti jau po kelių valandų.
Gliukozė baigiasi po dviejų dienų, baltymai skyla trečią dieną
Kai nevalgote, jūsų organizmo funkcijos sulėtėja, kad jis galėtų kaip įmanoma labiau taupyti energiją. Jis pradeda naudoti glikogeno atsargas raumenyse ir kepenyse. Kai tai išeikvojama, pereinama prie riebalų atsargų (lipolizė). Galiausiai energijai palaikyti pereinama prie turimų baltymų – šis procesas žinomas ketozės pavadinimu.
Pirmos 24–48 valandos be maisto: Gliukozės atsargos paprastai baigiasi po šešių valandų, nors kartais jos likučių gali būti nuo 24 iki 48 valandų. Gali pradėti skaidytis riebalai.
Po 72 valandų: Kai organizmui stengiantis palaikyti energiją sudeginamos riebalų atsargos, prasideda baltymų skilimas.
Pirmosios bado dienos sukelia nuovargį, raumenų masės mažėjimą ir plaukų slinkimą
Jeigu nevalgote daugiau kaip 48 valandas ir leidžiate savo organizmui skaidyti kitus energijos šaltinius, tai gali turėti rimtų medicininių padarinių.
- Silpnumas ir nuovargis, dėl ko įmanoma nualpti;
- Raumenų praradimas;
- Kaulų tankio sumažėjimas, dėl ko kaulai išsausėja ir tampa trapūs;
- Širdies problemos dėl susilpnėjusio širdies raumens ir sumažėjusios kraujo pumpavimo galios;
- Pavojingai žemas kraujo spaudimas dėl sumažėjusios kraujo pumpavimo galios;
- Mažas pulsas;
- Opos, galimos komplikacijos dėl lėtos kraujotakos;
- Šaltumas;
- Inkstų nepakankamumas dėl sunkios dehidratacijos;
- Plaukų slinkimas;
- Kūno pasidengimas pūkeliais, siekiant išlaikyti kūno šilumą.
Ilgalaikis badavimas gali sukelti sunkias ar net mirtinas komplikacijas
Nuo ilgo nevalgymo per bado streikus mirusių žmonių skrodimai atskleidė šias galimas jų mirties priežastis:
- Kelių organų nepakankamumas;
- Skilvelių plazdėjimas ar greitas širdies ritmas, dėl ko prasideda silpnas širdies aprūpinimas krauju – tai gali baigtis sąmonės netekimu ar mirtimi;
- Sunkus sepsis (kraujo užkrėtimas), kai reaguodamas į infekciją organizmas pažeidžia savo paties organus ir audinius.
Prasta mityba taip pat gali sutrikdyti organų veiklą
Be tų, kurie visiškai nevalgo maisto, yra ir tokių, kurie valgo tiek mažai, kad jų suvalgomi kiekiai praktiškai yra niekiniai. Pavyzdžiui, valgymo sutrikimų turintys žmonės. Iš tikrųjų, tai labai netoli visiško bado būsenos. Sergantys nervine anoreksija beveik visiškai badauja, todėl neretai tai baigiasi miokardo infarktu, širdies smūgiu ar įvairių organų nepakankamumu.
Vis dėlto, trumpalaikis protarpinis pasninkavimas gali duoti sveikatai naudos
Nors visiškas maisto atsisakymas ar stiprus jo ribojimas ilgą laiką gali baigtis liūdnai, protarpinis pasninkavimas ar kalorijų sumažinimas gali turėti naudos tiems, kurie neturi jokių valgymo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų.
Egzistuoja įvairios pasninkavimo formos. Pavyzdžiui, 16–8 pasninkavimas. Tokiu atveju atsisakoma pusryčių, kad tarp valgymų būtų 16 valandų pertrauka – nevalgoma nuo vakarienės iki kitos dienos pietų. Nevalgymo valandomis griežtai apsiribojama tik grynu vandeniu.
Kitas variantas yra 5:2 dieta, kuri reikalauja pasninkauti dvi dienas per savaitę, o likusias penkias – maitintis normaliai. Tas dvi dienas maistas ribojamas iki 600 kalorijų per dieną ir galima valgyti ką tik norite (proto ribose!).
Tyrimais įrodyta, kad protarpinis pasninkavimas sumažina medžiagos apykaitos ligų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, riziką, nes pagerėja jautrumas insulinui, išauga gerojo cholesterino kiekis, sumažėja triglicerido lygis. Protarpinis pasninkavimas netgi gali apsaugoti smegenis nuo greito senėjimo.