Gydytojas akušeris-ginekologas Heraldas Stankevičius sako, kad dalis moterų, sulaukusios menopauzės, neišvengia medikamentinės intervencijos
„Niekas nebeabejoja itin teigiamu menopauzinės hormonų terapijos poveikiu gyvenimo kokybei – veiksmingumu koreguojant ankstyvuosius bei tarpinius menopauzinius simptomus ir stabdant osteoporozę. Sisteminė menopauzinė hormonų terapija vis dar efektyviausiai padeda įveikti varginančius estrogenų stokos sukeltus negalavimus“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas H. Stankevičius.
H. Stankevičius pasakoja, kad sisteminis gydymas, kai pasireiškia menopauzės simptomų, skiriamas moterims iki 60 metų arba bet kokiu atveju per pirmuosius 10 metų nuo menopauzės, jei nėra kontraindikacijų.
Menopauzinė hormonų terapija negali būti skiriama profilaktiškai, tačiau gali būti rekomenduojama, jei kamuoja vidutiniai ir išreikšti negalavimai: vargina karščio bangos, prakaitavimas, širdies ritmo pokyčiai, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, depresija, sąnarių, raumenų skausmas, genitourinarinis sindromas (šlapinimosi sutrikimai, lyties organų atrofija, su tuo susijęs libido sumažėjimas, seksualinė disfunkcija), pomenopauzinė osteopenija ir osteoporozė.
Gydytojas H. Stankevičius sako, kad lytiniais hormonais negydoma, kai sergama krūties, gimdos vėžiu ar yra neaiškios kilmės kraujavimas iš lytinių organų, diagnozuotos širdies ir kraujagyslių, aktyvios kepenų ligos ir galima padidėjusi tromboembolijos rizika.
Pasak akušerio-ginekologo H. Stankevičiaus, kai dėl menopauzės gyvenimo kokybė prastėja, padėti gali medikamentai, tačiau, kaip ir daugeliu atvejų kalbant apie sveikatos problemas, taip ir šiuokart būtina akcentuoti sveiko gyvenimo būdo, racionalios mitybos, fizinio aktyvumo svarbą.
„Šie faktoriai nekoreguoja menopauzės simptomų, bet gerina sveikatą ir tai nepaprastai svarbu brandžiame amžiuje“, – akcentuoja gydytojas.
„Daugumai moterų pomenopauzės laikotarpiu gali būti skiriama menopauzinė hormonų terapija. Rizikos ir naudos santykis tikrai yra palankesnis toms moterims, kurios pradedamos gydyti per pirmuosius 10 metų po menopauzės“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas.
Menopauzinė hormonų terapija apima platų junginių spektrą. Vaistai gali būti geriami, vartojami per odą, dedami į makštį, į gimdą ar naudojami implantai.
Gydytojas H. Stankevičius pabrėžia, kad nėra idealaus produkto ar dozės, tinkamo visoms bet kokio amžiaus moterims, kiekvienas hormoninių vaistų derinys gali turėti unikalių savybių, kurias galima tinkamai panaudoti.
„Didelis hormoninių preparatų pasirinkimas leidžia dinamiškai pritaikyti terapiją keičiant dozę, pasirenkant tinkamą progestiną ir vartojimo būdą, atsižvelgiant į individualias moters savybes, tikslus ir pageidavimus. Tik taip gali būti užtikrintas geriausias veiksmingumas ir maksimalus saugumas“, – sakė akušeris-ginekologas H. Stankevičius.
Teigiami menopauzinės hormonų terapijos poveikiai
Per pastarąjį dešimtmetį menopauzinės hormonų terapijos naudos ir rizikos santykis stropiai tirtas.
Gydytojas H. Stankevičius sako, kad menopauzinės hormonų naudos ir rizikos santykis nėra absoliutus ir vienareikšmis. Visa tai labai skiriasi priklausomai nuo klinikinės situacijos, moterų atrankos, amžiaus, gydymo pradžios, parinktos dozės ir vartojimo būdo.
Kiekviena pacientė gydoma naudojant skirtingas hormonų dozes, atsižvelgiant į individualią klinikinę situaciją.
Koreguoti pomenopauzinio genitourinarinio sindromo neskiriant estrogenų terapijos praktiškai neįmanoma, sako H. Stankevičius. „Šioje situacijoje tikrai nepadeda fitoterapija, polivitaminai, homeopatija ir kiti abejotino poveikio gydymo metodai, kurių veikimo mechanizmas dažnai remiasi placebo efektu“, – pabrėžia gydytojas.
Menopauzinė hormonų terapija padidina kaulų masės tankį ir padeda išvengti osteoporozinių lūžių, kurie įvyksta net ir dėl minimalių traumų. Kainos, veiksmingumo ir šalutinio poveikio santykiu negali prilygti joks kitas gydymas, sako H. Stankevičius. Sumažėja ne tik stuburkaulių, bet ir šlaunikaulio kaklelio osteoporozinių lūžių rizika. Klinikinių tyrimų duomenimis, menopauzinė hormonų terapija apie 30 proc. sumažina šlaunikaulio kaklelio ir apie 50 proc. stuburo slankstelių lūžių riziką.
Įtaka širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikai
Gydytojas sako, kad lytinių hormonų įtaka širdies ir kraujagyslių ligų bei krūties vėžio rizikai yra nevienareikšmė. 2002 m. įvertinus Women‘s Health Initiative study (WHIs) – atsitiktinių imčių, dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad gydant moteris estrogeno ir progestino deriniu padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei invazinio krūties vėžio rizika.
Pakartotinai analizavus turimus duomenis pasirodė, kad 50–59 m. amžiaus grupėje ženkliai sumažėjo bendra mirties santykinė rizika, palyginti su tokio pat amžiaus moterų, kurios vartojo placebą, grupe.
Kitame tyrime nurodoma, kad pirmuosius 10 pomenopauzės metų menopauzinę hormonų terapiją vartojančioms moterims perpus sumažėja širdies ligų rizika, taip pat trečdaliu mažėja mirčių nuo visų priežasčių rizika. Joms nedidėja insulto rizika, bet perkopus 60 metų pastebimas nežymus insulto rizikos padidėjimas, nors šioje grupėje mirčių nuo širdies ligų nedaugėja.
„Šiandien, remiantis turimais duomenimis, negalima menopauzinės hormonų terapijos rekomenduoti tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas H. Stankevičius
Vartojant hormonų tabletes venų trombinės embolijos ir plaučių arterijos embolijos santykinė rizika taikant menopauzinę hormonų terapiją padidėja dvigubai. Skiriant estrogenus per odą tromboembolinių komplikacijų rizika nekinta, ji tokia pati, kaip ir bendroje populiacijoje.
Remiantis WHIs tyrimo rezultatais, nustatyta padidėjusi krūties vėžio rizika gydant estrogeno ir progestino deriniu.
Gydytojas pripažįsta, kad menopauzinės hormoninės terapijos įtaka krūties vėžiui yra kontroversiška.
„Priešingai, nei parodė WHIs estrogeno ir progestino derinio tyrimas, tęsiant gydymą tik estrogenu moterims po gimdos pašalinimo nustatyta, kad krūties vėžio rizika nepadidėjo, ji buvo netgi mažesnė nei placebą vartojančių moterų nuo 50 iki 79 metų grupėse. Invazinio latakų vėžio rizika buvo dar mažesnė. Nebuvo jokių skirtumų dėl teigiamų ir neigiamų receptorių navikų. Žymiai sumažėjo bendras krūties vėžio atvejų dažnis po ilgesnio 11,8 metų stebėjimo“, – sakė H. Stankevičius.
Rizikos ir naudos santykis
Gydytojas sako, kad menopauzinės hormonų terapijos rizikos ir naudos santykis yra sudėtingas.
„Atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizės rodo, kad pradėjus menopauzinės hormonų terapijos pirmuosius 10 pomenopauzės metų ženkliai sumažėja mirtingumas nuo visų priežasčių, bet suprantamas pacienčių nerimas dėl krūties vėžio rizikos, todėl jų sprendimai dėl menopauzinės hormonų terapijos vartojimo turėtų būti apsvarstytas, – sako gydytojas H. Stankevičius.
– Kai kurios moterys, ypač atsižvelgiančios į padidėjusią pradinę krūties vėžio riziką, vengs sisteminės menopauzinės hormonų terapijos. Tačiau daugeliui apsišvietusių moterų, kurioms menopauzė pasireiškia varginančiais simptomais, ypač karščio bangomis, prakaitavimu, širdies ritmo pokyčiais, sprendimas pradėti sisteminę menopauzinę hormonų terapiją yra protingas pasirinkimas.“
Gydytojas sako, kad menopauzinės hormonų terapijos naudos ir rizikos santykis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas specialisto.
Terapija turi būti individualizuojama atsižvelgiant į moters savybes, jos asmeninę ir šeimos istoriją, taip pat vyraujančius simptomus, nuostatas ir lūkesčius, esamų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
„Pacientės gydytojas turėtų parinkti tinkamiausią menopauzinės hormonų terapijos tipą (dozę, vaisto sudėtį, modelį, vartojimo būdą ir trukmę), kad būtų pasiekti norimi gydymo tikslai, bėgant laikui svarbu periodiškai įvertinti moterų sveikatos pokyčius, – sako akušeris-ginekologas.
– Kiekvienais metais iš naujo kartu su paciente gydytojas turėtų aptarti tolesnį menopauzinės hormonų terapijos taikymą, įvertinti riziką ir naudą. Būtina pabrėžti sveikos gyvensenos svarbą.“
Gydytojas sako, kad svarbu pacientei paaiškinti sveikos mitybos piramidę, fizinio aktyvumo naudą. Moterims rekomenduojama sumažinti svorį, atsisakyti rūkymo, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
„Šie neigiami veiksniai neabejotinai ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei krūties vėžio riziką“, – sako gydytojas H. Stankevičius.