Į visus klausimus apie dantų tiesinimą atsakė lektorė, Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Aistė Kavaliauskienė.
– Norą turėti gražią šypseną vertiname tik kaip estetikos siekį. Bet kodėl iš tiesų svarbu tiesūs dantys?
– Dažniausiai pacientai kreipiasi į gydytoją ortodontą norėdami lygių dantų – gražios šypsenos. Tačiau ortodontinis gydymas padeda išspręsti ne tik estetines, bet ir tam tikras funkcines problemas, tokias kaip apsunkintas garsų tarimas, neefektyvus ar net skausmingas kramtymas, netaisyklingas kvėpavimas pro burną, sutrikusi smilkininio-apatinio žandikaulio funkcija, todėl labai svarbu koreguoti sąkandį. Be to, nelygius dantis kur kas sudėtingiau tinkamai išsivalyti, ant jų labiau kaupiasi dantų apnašos, padidėja dantų ėduonies ir periodonto ligų rizika. Galiausiai, ortodontinės anomalijos, ypač tarpai tarp dantų, atviras sąkandis, atsikišę priekiniai dantys, neigiamai veikia žmogaus emocinę būseną bei savivertę. Pacientai slepia savo dantis bei vengia šypsotis, atsiranda nerimas, baimė, emocinis nesaugumas ir bendravimo sunkumai. Dažnai ortodontinis gydymas padeda vaikams ir paaugliams, kurie patiria patyčias dėl kreivų dantų ir netaisyklingo sąkandžio.
– Visgi ne visi dantys vienodai kreivi. Ar visiems reikia tiesinimo, net jei kreivumas nėra didelis? Kaip žinoti, kada jau reikia priemonių juos tiesinti?
– Ortodontinis gydymas turi būti pagrįstas poreikiu ir reikalingumu. Ne visi pacientai, turintys ortodontinių anomalijų, net ir labai didelių nukrypimų nuo normos, kreipiasi dėl ortodontinio gydymo, nes jie jo tiesiog nenori. Kai kurie pacientai nepastebi, kad turi ortodontinių problemų, tuo metu kiti patys mano, kad jiems reikia gydymo, nes kenčia ir dėl vieno netaisyklingai pasisukusio danties. Taigi, rekomenduočiau kreiptis į specialistą, gydytoją ortodontą, kad būtų nustatytas ortodontinio gydymo reikalingumas – objektyvi būtinybė ištiesinti dantis, koreguoti netaisyklingą sąkandį, pagerinti veido estetiką, galbūt net atstatyti sutrikusias kalbos, rijimo ir kramtymo funkcijas.
Ortodontinio gydymo reikalingumas nustatomas ortodontinio gydymo reikalingumo indeksu (OGRI). Šiuo indeksu įvertinama dantų sąkandžio estetika ir dantų būklė bei sąkandis pagal tam tikrus vertinimo kriterijus. Be to, gydytojas ortodontas pasveria gydymo riziką ir naudą bei gydo tik tuo atveju, jei privalumai akivaizdžiai nusveria riziką. Privalumai – burnos sveikata, paciento emocinė-socialinė gerovė ir pagerėjusi gyvenimo kokybė, o dažniausiai galimos rizikos – dantų emalio pažeidimai dėl paciento blogos burnos higienos, šaknų rezorbcija (tirpimas), periodonto patologija, pavyzdžiui, dantenų recesija (nuslinkimas).
– Jei dantys neištiesinami vaikystėje, ar suaugus prireikia daugiau laiko ir pastangų juos ištiesinti?
– Tiesinti dantis niekada ne per vėlu, bet delsti nevertėtų. Ortodontinis gydymas yra tinkamas ir suaugusiems pacientams, tiesa, jiems veido ir žandikaulių augimas jau yra pasibaigęs, tad kartais norint koreguoti sąkandį kartu reikalingos ir chirurginės žandikaulių operacijos. Taip, suaugus ortodontiniam gydymui gali reikėti daugiau laiko ir pastangų, nes laikui bėgant kreivi dantys netaisyklingai nudyla, atsiranda periodonto problemų, o ištiesintus nudilusius dantis neretai tenka atkurti plombavimu ar protezavimu. Be to, vis daugiau suaugusiųjų pasirenka ortodontinį gydymą ne tik norėdami tiesių dantų, bet ir todėl, kad jiems šis gydymas reikalingas norint paruošti dantų lankus implantacijai ir protezavimui.
Tinkamiausias laikas pradėti ortodontinį gydymą breketais (kabėmis) yra tryliktieji metai, nes šiame amžiuje jau būna sudygę visi nuolatiniai dantys. Tačiau reiktų nepamiršti, jog vaiko pirmas vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti sulaukus šešerių-septynerių metų, kad būtų laiku įvertinti dygstantys nuolatiniai dantukai, o kartu ir besiformuojantis sąkandis, kuriam koreguoti gali prireikti dar ne breketų, o kitų ortodontinių aparatų, pavyzdžiui, veido kaukės, skatinančios viršutinio žandikaulio augimą, ir viršutinį dantų lanką plečiančio aparato. Moksliškai nustatyta, kad daugiausiai įtakos netaisyklingo sąkandžio formavimuisi turi paveldimumas. Tačiau vaiko žalingi įpročiai, tokie kaip kvėpavimas pro burną, nykščio čiulpimas, lūpos kramtymas, ilgalaikis žinduko naudojimas, gali turėti rimtų padarinių – lemti ne tik sąkandžio, bet ir skeleto deformacijas, nes veido kaulai bei žandikauliai aktyviai formuojasi ir auga. Visada pabrėžiu, kad ortodontinių anomalijų profilaktika yra labai svarbi ir ja privalo rūpintis ne tik gydytojai ortodontai, bet ir bendrosios praktikos gydytojai odontologai, taikydami pasyvius, nesukeliančius ortodontinių jėgų aparatus, pavyzdžiui ortodontinę kilpelę ar retencinę plokštelę vietai palaikyti per anksti netekus pieninio dantuko.
– Dabar dantų tiesinimo būdų yra pačių įvairiausių. Pabandykime juos apžvelgti, kokie privalumai ir trūkumai. Pradėkime nuo paprastos išimamos plokštelės. Tokios dažnai matomos ant vaikų dantų. Ar jos ir skirtos būtent vaikams?
– Ortodontiniam gydymui yra naudojami išimamieji ir neišimamieji ortodontiniai aparatai. Išimamuosius aparatus, ortodontines plokšteles, pacientas pats gali išsiimti iš burnos. Dažnai tai didžiausias šių aparatų trūkumas, nes per mažai laiko nešiojant ortodontinę plokštelę negalima tikėtis gerų rezultatų. Ortodontinę plokštelę reiktų nešioti 16–18 valandų per parą, o dažnai ir nuolat dieną bei naktį, išsiimant tik valgymo metu. Nesudėtingų konstrukcijų ortodontinėmis plokštelėmis dažniausiai yra gydomi vaikai nuo septynerių iki dešimties metų, o sudėtingesniais išimamaisiais aparatais, kurie dar vadinami funkciniais aparatais, gydomi paaugliai nuo vienuolikos iki keturiolikos metų, kai sąkandžio koregavimas intensyvaus vaiko augimo periode yra efektyviausias.
Suaugusiųjų gydymas ortodontinėmis plokštelėmis dažniausiai būna mažai efektyvus ir net netikslingas. Taigi, ne visas ortodontines anomalijas galima koreguoti išimamaisiais aparatais. Dažnai reikalingi ir neišimamieji aparatai – breketai, kurie fiksuojami ant kiekvieno danties vainiko specialiais ortodontiniais klijais. Breketų sistema susideda iš breketų, vamzdelių, žiedų, lankų ir papildomų elementų (spyruoklių, mini-sraigtų, elastikų, sagučių ir kt.). Neretai prieš gydymą breketais reikalinga taikyti ir kitus nenuimamuosius ortodontinius aparatus, pavyzdžiui, viršutinį dantų lanką plečiantį aparatą, keturių spyruoklių aparatą ar greito plėtimo aparatą su minisraigtų sistema gomuryje.
– Breketai pastaruoju metu gana smarkiai patobulėjo. Kokiais atvejais geriausia rinktis juos? Be to, jų yra skirtingų rūšių, kuo jie skiriasi?
– Kaip jau minėjau, dažniausiai breketais pradedami gydyti paaugliai, kurie turi išdygusius visus nuolatinius dantis, išskyrus protinius. Breketais gydomos įvairios ortodontinės dantų padėties anomalijos: dantų susigrūdimas, dantų rotacijos, netaisyklinga dantų padėtis dantų lanke, tarpas tarp viršutinių centrinių kandžių (diastema), pasikeitę vietomis dantys (transpozicija), taip pat įstrigę (retinuoti) dantys. Breketais koreguojamos dantų lanko ryšių anomalijos: atviras, gilus, kryžminis, priekinis ir galinis sąkandis, atsikišę dantys, dantų lankų centro linijos nuokrypis. Be to, ortodontiškai breketais gydomi vienos ar kelių dantų užuomazgų neturintys pacientai bei suaugusieji, kuriems reikalingas ortodontinis paruošimas implantacijai-protezavimui, kai vienas ar keli nuolatiniai dantys buvo išrauti.
Breketai gali būti skirtingų rūšių: gali skirtis medžiaga, iš kurios jie pagaminti, ir tiesinančio dantis lanko tvirtinimo būdas brekete, ligatūriniai ar beligatūriniai. Prie metalinių ligatūrinių breketų ortodontinis lankas yra pritvirtinamas ligatūromis, metalinėmis arba elastinėmis. Pagrindiniai šios sistemos privalumai: tvirtumas, mažesnė kaina lyginant su keramikiniais breketais, o trūkumas – prasta estetika. Keramikiniai breketai yra mažiau matomi nei įprasti metaliniai breketai.
Trūkumai renkantis keramikinius breketus: jie yra trapesni už įprastus metalinius breketus, pasitaiko jų skilimo atvejų. Skilus breketui, jis turi būti nuimtas bei fiksuotas naujas, o tai dažnai prailgina gydymo laiką. Keramikinių breketų kaina yra didesnė lyginant su metaliniais breketais. Dėl stipraus sukibimo tarp keramikinio breketo ir danties – nemalonesnė breketų nuėmimo procedūra, lyginant su metalinių breketų nuėmimu. Tiek metaliniai, tiek keramikiniai breketai gali būti beligatūriniai, kurie savyje turi užrakto mechanizmą. Beligatūriniai breketai iš esmės didelių privalumų lyginant juos su ligatūriniais neturi, na, nebent trumpesnis vizito laikas, gydymo pradžioje gali būti retesni vizitai pas gydytoją ortodontą, pacientams lengviau palaikyti gerą burnos higieną, gydymas komfortiškesnis, nes šie breketai glotnesni, švelnesni, mažesnė rizika, kad braižys burnos gleivinę aštrios ligatūros. Tačiau beligatūrinių breketų sistemos yra brangesnės, pasitaiko užrakto mechanizmo gedimų.
– Kitas būdas tiesinti dantis yra kapos. Kuo jos pranašesnės už breketus ir kokie jų privalumai bei trūkumai?
– Skaidriosios dantų tiesinimo kapos yra alternatyvus ortodontinio gydymo būdas breketams tiesinti dantis bei koreguoti sąkandį. Gydymas kapomis rekomenduojamas suaugusiesiems ir vaikams, kuriems jau yra išdygę visi nuolatiniai dantys. Kapos gaminamos iš biologiškai suderinamo medicininės paskirties skaidraus plastiko, todėl nesukelia alergijų. Jos mažiau pastebimos nei breketai, sukelia mažiau diskomforto, mažiau skauda dantis pradėjus gydymą. Kapos pranašesnės už breketus ne tik dėl estetikos: jos leidžia kur kas rečiau lankytis pas gydytoją ortodontą ir nereikalauja atsisakyti mėgiamo maisto, kadangi valgant galima jas išsiimti. Išsiėmus kapas lengva gerai išsivalyti dantis, todėl galima mažesnė dantų ėduonies rizika.
Kapų rinkinys gaminamas individualiai kiekvienam pacientui, prieš tai nuėmus dantų lankų atspaudus ar naudojantis naujausia skaitmenine technologija – intraoraliniu skeneriu. Kapos nešiojamos ir keičiamos kas 10–14 dienų. Baigus nešioti paskutines kapas, pacientai turi nešioti retencines kapas nakčiai, kad dantys išliktų tiesūs, o sąkandis taisyklingas. Laikantis visų gydytojo nurodymų, gydymo skaidriosiomis dantų tiesinimo kapomis trukmė tam tikrais atvejais būna trumpesnė nei breketais, bet, nepaisant to, kai kuriuos danties judesius yra lengviau ir greičiau atlikti breketais. Dantų tiesinimo kapos tinka tikrai ne visiems klinikiniams atvejams, o didžiausias trūkumas – jos yra nuimamos ir gydymo sėkmė labai stipriai priklauso nuo to, kaip pacientas stropiai laikosi kapų nešiojimo režimo.
– Visgi, breketai ar kapos dėl estetinio vaizdo gali nepatikti. Ar yra kokių kitų būdų tiesinti dantis, kad to nesimatytų?
– Be abejo, patys estetiškiausi breketai – liežuviniai breketai, nes jie visiškai nematomi. Juos dažniausiai nori rinktis suaugę pacientai, kuriems reprezentatyvi šypsena yra labai svarbi ir jie nepageidauja, kad kas nors sužinotų apie jų ortodontinį gydymą. Liežuviniai breketai gaminami individualiai, todėl užtrunka daugiau laiko, kol pagaminamas pats aparatas. Liežuviniai breketai yra brangesni už įprastinius estetinius keramikinius breketus, todėl pastaruoju metu yra gan nepopuliarūs. Be to, jie tinka ne visiems gydymo atvejams, dažniau nutrina liežuvio gleivinę, kuri yra žymiai jautresnė nei lūpose ar skruostuose, jaučiamas šveplavimas, dėl prasto matomumo pacientui sunku gerai išsivalyti dantis. Todėl kiekvienais metais vis daugiau pacientų renkasi gydymą pigesne bei patogesne alternatyva – skaidriosiomis dantų tiesinimo kapomis.
– Su kuria priemone dantų tiesinimas užtrunka trumpiausiai, o su kuria ilgiausiai?
– Vienareikšmiškai atsakyti negalima, nes tai priklauso nuo individualios klinikinės situacijos.
– Kuri priemonė kainuoja brangiausiai ir kuri pigiausiai?
– Beligatūriniai estetiniai breketai, skaidriosios dantų tiesinimo kapos ir liežuviniai breketai kainuoja brangiausiai, o ortodontinės plokštelės – pigiausiai.
– Galbūt kažkas yra kompensuojama? Jei taip, tai kas ir kam?
– Kai kurios odontologijos klinikos yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą PSDF lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą, kuriame nustatytos ortodontinių aparatų skyrimo sąlygos. Yra nustatyta, kad gydymas gali būti kompensuojamas tais atvejais, kai vaikams iki 18 metų yra diagnozuotos tam tikros ortodontinės anomalijos, kurių sąrašas yra pateiktas minėtame įsakyme.