Kam iš tiesų skirti antibiotikai ir ar tikrai jie būtini, plačiau pakomentavo Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
– Kodėl antibiotikai nebeveikia ir apskritai ką su jais gydyti?
– Visų pirma, antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos ligos. Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, vadinasi, iš viso antibiotikų nereikia vartoti virusinėms ligoms gydyti. Antibiotikai neveikia dėl to, kad bakterijos yra labai gudrios: jos pagamina mechanizmus, kuriais tampa atsparios antibiotikams, išmoksta suskaidyti tuos antibiotikus, ir jie nebeveikia.
– Ar iš tiesų žmonės vartoja per daug antibiotikų?
– Tikrai taip. Iš įvairiausių klinikinių tyrimų, epidemiologinių duomenų matome, kad žmonės labai nori, prašo ir gydytojai kartais pasiduoda spaudimui bei išrašo tuos antibiotikus, nes antibiotikus galima nusipirkti tik su receptu. Dar viena bauginanti tendencija – žmonės perka nelegalius vaistus turguje, iš Rusijos ar kitų šalių atvežtus vaistus. Kitas variantas, žmogui išrašomi antibiotikai, kai reikia, tačiau jis juos vartoja ne iki galo, neteisingai, pasilieka „atsargai“. Pajutę simptomus, žmonės pradeda vartoti antibiotikus patys, pasiskolina jų iš šeimos narių ar draugų. Deja, visuomenėje yra paplitęs neracionalus antibiotikų vartojimas.
– Kas vyksta, jeigu iš 7 dienų kurso sunaudojame 3–4?
– Kursas yra parenkamas tam, kad užtikrintų visą ir pilną išgydymą. Mūsų tikslas – išnaikinti visas bakterijas. Jeigu kursą sutrumpiname, išnaikiname tik jautrias bakterijas, o tos, kurios buvo gudresnės, tik perskaito antibiotiko „kodą“ ir tampa atsparios. Tai yra pats pavojingiausias variantas – nepilną kursą suvartoti ir išmokyti bakterijas būti atsparesnėmis.
– Kas tada būna?
– Turime infekcijų, kurių nebegalima pagydyti jokiais vaistais. Pavyzdžiui, turime pacientus, sergančius onkologinėmis ar hematologinėmis ligomis, kurių gydymui reikia nuslopinti imuninę sistemą. Susilpnėjus imunitetui, jie užsikrečia įvairiomis infekcinėmis ligomis – tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis. Taip nutinka, kad išgydome sunkiomis ligomis sergančius pacientus, bet jie užsikrečia itin atsparia bakterija ir mes nebeturime jokio antibiotiko, kuris padėtų. Žmogus gali numirti dėl ligos, kurią sukėlė labai atspari bakterija. Tai yra pati baisiausia išeitis, todėl kiekvieno mūsų racionalus antibiotikų vartojimas yra toks svarbus.
– Ar yra ligų, kurioms antibiotikai jau nebeveikia, nors anksčiau padėdavo?
– Turbūt didžiausia problema – antibiotikams atspari tuberkuliozė. Lietuvoje ši problema jau sprendžiama. Kauno klinikų Tuberkuliozės ligoninės padalinys tikrai tvarkosi, labai racionaliai skiria vaistus. Taip pat yra bakterijų grupė, kurios labai pavojingos intensyviosje terapijoje. Atsparumo atvejų daugėja ir antibiotikų tikrai trūksta.
– Kaip su vaikais ir antibiotikų vartojimu vaikams?
– Viskas lygiai taip pat. Prieš keletą metų darėme tyrimą viename Šiaurės Lietuvos regione ir pamatėme, kad žmonės galvoja, jog antibiotikai nuramins, veiks kaip profilaktika. Deja, tokia tendencija matoma ir vaikams. Tačiau profilaktinis antibiotikų vartojimas peršalimo ligoms tik didina rezistentiškumą ir jokiu būdu negerina gydymo rezultatų.
– Ar antibiotikai negelbės, jei yra sloga, gerklės skausmas, temperatūra?
– Tikrai negelbės. Visi šie simptomai būdingi peršalimo ligoms, o joms gydyti reikia vartoti vaistus nuo peršalimo ir uždegimo, jei temperatūra pakankamai aukšta, gerti daug skysčių, vištienos sultinį, nuo gerklės skausmo – pastiles, purškalus į gerklę. Antibiotikai reikalingi tik tokioms ligoms kaip plaučių uždegimas ar tam tikros odos infekcijos. Jūsų išvardintus simptomus geriausiai gydo poilsis.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
Kiek anksčiau „Delfi“ taip pat rašė apie smarkiai augantį atsparumą antibiotikams.
Dažniausiai atsparumą antibiotikams turi pacientai, kurie serga labai sunkiomis onkologinėmis ligomis, turintys atliktą transplantaciją. Šiems pacientams skiriami imunosupresantai, jie daug laiko praleidžia ligoninėse, kuriose gali užsikrėsti hospitalinėmis infekcijomis, tokios bakterijos yra labai atsparios įvairiems vaistams.
„Būna, žiūri į tyrimus ir nebežinai, ką daryti. Visgi tokiais atvejais vis tiek randame gydymo būdų. Pavyzdžiui, yra antibiotikų, kurie registruoti, bet mažai naudojami, arba labai reikšmingai padidiname antibiotikų dozę. Lietuvoje gal dar nesu mačiusi tokio paciento, bet iš užsienio kolegų mačiau beviltiškas antibiotikogramas, kai viskam yra atsparumas ir nebeaišku, kaip dar padėti“, – „Delfi“ kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Tačiau, kaip sako gydytoja, neretai tenka sutikti ir pacientus, kurie neserga onkologinėmis ligomis, bet paskirti antibiotikai jiems visai neveikia.
„Tikrai pasitaiko ir tarp mūsų pacientų, kai paskiriame antibiotikus, ir jie neveikia. Tai gali būti ir visuomenėje įgyta infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar šlapimo takų infekcija, skiri antibiotiką, kuris tikrai turėtų veikti, o jis neveikia.
Kai išauginame bakteriją paaiškėja, kad net visuomenėje įgyta bakterija jau yra atspari. Tada reikia ieškoti mokslu ir klinikine praktika pagrįstų būdų, kaip atrasti antibiotiką, kuris veikia“, – sakė pašnekovė.
Visą ankstesnį tekstą rasite čia.