Įgimtas ir įgytas imunitetas
Didelė drėgmė ir vis dar teigiama temperatūra rudenį yra pati palankiausia terpė virusams ir bakterijoms išlikti gyvybingiems ir daugintis. Žmogaus organizmas keičiantis sezonams adaptuojasi, patiria daugiau temperatūros pokyčių, o tai irgi silpnina mūsų imunitetą.
Tad nuo ko labiausiai priklauso imuniteto stiprumas?
„Imunitetas – tai sudėtinga kompleksinė sistema, kuri padeda apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų, baltymų, bakterijų ir t. t. – pasakoja G. Kriščiūnienė. – Svarbu išskirti dvi jo rūšis – įgytą ir įgimtą. Apie įgytąjį mes pastaruoju metu kalbame labai daug. Tai imunitetas, kuris yra labai specifinis – jį įgyjame susidūrę su bakterijomis,virusais arba vakcinacijos metu. Už šį imunitetą atsakingi antikūnai. Jeigu jų turime, imunitetas yra stiprus ir pasiruošęs kovoti su ligos sukėlėju. Žmogus arba nesuserga visai, arba suserga lengvesne forma.“
Pasak vaistininkės, šaltajam sezonui artėjant turėtume daugiau kalbėti apie įgimtą imunitetą. Galima išskirti porą jo rūšių.
„Pirmiausia yra bendras barjeras, nuo kurio priklauso, ar ligos sukėlėjas apskritai gali patekti į mūsų organizmą: oda, gleivinė, ašaros, žarnyno mikroflora ir t. t. Kita rūšis – cheminis imunitetas: specifiniai leukocitai, mikrofagai, natūralūs žudikai, kurie, virusui įsiskverbus į mūsų kraujotakos sistemą, ima su juo kovoti“, – sako vaistininkė.
Imuniteto stiprinimas: nuo gyvenimo būdo kokybės iki specialių preparatų
Imunitetui didelę įtaką daro gyvenimo būdas: labai svarbu 7–8 valandų per parą miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis, judėjimas, poilsis, buvimas gryname ore.
„Kasdien tokių idealių sąlygų neturime, todėl reikalingos pagalbinės priemonės. Vienos jų yra barjerinės: kaukės, pirštinės. Barjerą sustiprinti galima ir mūsų gleivinėje, nosyje, nosiaryklėje. Kita pagalba – tai rūpinimasis tomis savo ląstelėmis, kurios kaip armija kovos, kai organizmas susidurs su ligų sukėlėjais. Medžiagos, kurios dalyvauja imuniniame atsake ir žudo ligos sukėlėją, yra vitaminai C ir D, cinkas. Juos patartina vartoti ruošiantis sezonui, kuo anksčiau“, – primena vaistininkė.
Susidūrus su ligų sukėlėjais ar pajutus pirmuosius simptomus, be minėtų preparatų, labai svarbūs ir tie, kurie slopina virusų ar bakterijos dauginimąsi. Tai ežiuolė, česnakas, medus...
„Pajutę pirmuosius simptomus, žmonės dažnai galvoja, kad vitaminas C ar ežiuolė jau nebepadės. Visgi kai organizmas kovoja su ligos sukėlėju, mes turime jam padėti. Mūsų ląstelėms būtinos maisto medžiagos, kurios apsaugo ir tuomet, kai liga jau prasidėjusi“, – paaiškina G. Kriščiūnienė.
Labai veiksmingos yra ir momentinės, kelias valandas veikiančios barjerinės priemonės. Jos itin aktualios sugrįžus į biurus ar leidžiant vaikus į darželius, mokyklas. Tai čiulpiamosios pastilės, skalavimo ir purškiamieji preparatai, kurie sukuria barjerą gleivinėje ir neleidžia virusui patekti į organizmą.
Imunitetą silpninantys veiksniai ir nuo ko priklauso ligos intensyvumas
G. Kriščiūnienė atkreipia dėmesį, kad liga ir jos intensyvumas priklauso nuo viruso, su kuriuo susiduriame, kiekio. Todėl vaikai darželyje ar mokykloje, turėdami kontaktų su sergančiuoju, retai plaudami rankas, trindami akis ir panašiai, suserga dažniau. Jiems taip pat rekomenduojama vartoti vitaminą C ir D, papildomas apsaugines priemones.
Suaugusiųjų imunitetą labiausiai silpnina žalingi įpročiai, stresas, pervargimas, persistengimas sportuojant. Ypač saugotis šaltuoju laikotarpiu reikėtų senjorams, kurių imunitetas dėl amžiaus dažniausiai būna silpnesnis.
Pasak vaistininkės, pajutus nemalonius simptomus, reikėtų nedelsiant imtis reikiamų priemonių. Virusas iki kelių dienų būna gerklėje, paskui keliauja į nosiaryklę, kuriai išburkus prasideda sloga, vėliau leidžiasi gilyn į kvėpavimo takus, bronchus.
„Svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistas įvertintų, kokia yra paciento ligos stadija, ir skirtų reikiamas gydymo priemones. Pakartosiu: svarbu vartoti vitaminą C ir D, cinką, dezinfekcines priemones ir barjerinius preparatus, kuriuos čiulpiant susidaro fizinė apsauga burnos gleivinėje nuo bakterijų ir virusų. Be to, reikia nepamiršti, kad savijauta labai priklauso nuo to, kiek virusas yra prigaminęs toksinų, todėl plauti, valyti organizmą geriant daug vandens ar šiltų arbatų taip pat svarbu“, – teigia G. Kriščiūnienė.
