Apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis stiprinti imunitetą, laidoje „Delfi rytas“ pasakojo natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller.
– Pradėkime pokalbį nuo to, ar imunitetą išvis įmanoma sustiprinti, ar kokį gavome gimdami, tokį ir turime?
– Taip. Kiekvienas iš mūsų gimdami atsinešame su savimi, kaip aš sakau, tokią kaip ir istoriją. Mūsų gerosios bakterijos, kurios yra žarnyne, daro labai didelę įtaką mūsų imunitetui.
Bet, net jeigu galbūt atsinešėme nepakankamai tų gerųjų bakterijų, tikrai galime pagerinti savo sveikatą būtent stiprindami savo virškinimo sistemą. Labai dažnai, kai kalbu su savo pacientais, sakau: „Jeigu norime stipraus imuniteto, pradėkime nuo žarnyno“.
Tokie produktai, kaip rauginti kopūstai, kefyras, jogurtas, kad ir kaip būtų keista, iš tiesų yra labai naudingi ne tik mūsų žarnynui, bet ir imunitetui.
– Ar tos gerosios bakterijos padeda įsisavinti vitaminus?
– Taip. Iš tiesų gerosios bakterijos labai svarbios vitamino D įsisavinime. Mes žinome, kad jį gauname per saulę. Bet, jeigu mes neturime pakankamai gerųjų bakterijų, vitamino D įsisavinimas gali pablogėti, taip pat ir tokių vitaminų, kaip A, E, K. Labai svarbu, kad turėtume pakankamai gerųjų bakterijų.
Iš tiesų tai susiję ne vien su vitaminų įsisavinimu. Buvo padarytas labai įdomus tyrimas, kurio metu vaikams buvo duodami probiotikai. Pastebėta, kad vaikai, kurie gėrė probiotikus, sirgdavo žymiai rečiau, o jeigu ir sirgdavo, tai praleisdavo pamokas žymiai trumpiau.
Paprastas ir lengvas būdas, kaip padaryti, kad mūsų vaikučiai sirgtų mažiau – įtraukime į racioną daugiau natūralių produktų, kurie turi probiotikų arba rinkimės natūralius papildus, kuriuose jų daugiau.
– Kokias dažniausias klaidas įžvelgiate lietuvių elgesyje, bandant sustiprinti imunitetą?
– Labai dažnai tai daroma truputėlį per vėlai. Visada namuose turėkime tam tikrų natūralių papildų. Mano namuose visada galima rasti vitamino C, cinko, ciberžolės – šitie dažniausiai mano naudojami produktai.
Tik pajutus pirmuosius ligos simptomus, reikėtų pradėti gerti papildus. Jeigu laukiame, kol nueiname iki parduotuvės ir juos nusiperkame, jau gali būti per vėlu.
Kalbant apie natūralias priemones, pvz., imbierą, medų, ciberžolę, žuvį, kurioje gausu omega-3, neužtenka juos pradėti vartoti tada, kai jau jaučiamės blogai. Reikėtų prevenciškai juos vartoti tik prasidėjus šaltajam sezonui, jaučiant, kad aplinkui siaučia virusai. Jeigu biure aplinkui yra daug čiaudėjančių žmonių, jau tada būtų naudinga, pvz., pradėti vartoti vitaminą C.
Vėlgi – vitaminas C vitaminui C nelygus. Labai svarbu, kokia forma mes jį rinksimės. Pvz., vitaminas C su bioflavonoidais arba liposominis vitaminas C yra žymiai geriau įsisavinamas. Tai reiškia, kad mūsų organizmas greičiau gaus naudą iš jo.
– Vitaminų ir maisto papildų egzistuoja pačių įvairiausių. Tad kaip atsirinkti, kurių išties mums reikia?
– Jeigu yra galimybė konsultuotis su mitybos specialistais, tai, aišku, yra labai naudinga, dėl to, kad dalis mūsų darbo – kalbėjimas apie papildus.
Buvau neseniai truputėlį kritikuojama dėl to, kaip rekomenduoju gerti vitaminą C, kadangi, jeigu jaučiame, kad atsiranda pirmieji peršalimo simptomai, neužtenka jo išgerti 100 mg. Mums reikia didelės dozės. Dažnai rekomenduoju net 1–2 g per dieną išgerti išskaidytomis dozėmis – kai kurie labai gerai gali toleruoti net 4 g vitamino C. Tikrai nereikėtų tokios didelės dozės gerti pastoviai, bet tada, kai atsiranda poreikis.
Labai didelis skirtumas, kai maisto papildai yra natūralūs ir, kai truputėlį „cheminiai“.
Labai geras pavyzdys yra cinkas. Cinko sulfatas nebus taip gerai įsisavinamas, kaip, tarkime, cinko citratas. Tai vėlgi būtų žymiai naudingiau rinktis cinko citratą.
Dar labai geras pavyzdys yra omega-3 – riebiosios rūgštys, kurios atlieka priešuždegimines funkcijas. Tai – nepaprastai naudinga mūsų imuninei sistemai, odai, virškinimo sistemai. Bet vėlgi labai svarbu, kokius mes juos pasirinksime. Rinkimės tokius žuvų taukus, kurie padaryti iš mažų žuvyčių arba šiuo metu galime nusipirkti žuvų taukus, kurie yra padaryti iš dumblių, kadangi su žuvų taukais mes nenorime gauti per daug gyvsidabrio, kuris yra sunkusis metalas ir, kurį reikės paskui bandyti pašalinti iš mūsų organizmo.
– Būna ir ryklių žuvų taukai. Ar tokie geri?
– Ne. Tokių reikėtų vengti. Labai dažnai matome ir menkių kepenėlių žuvų taukus. Tokie nebus pats geriausias pasirinkimas.
Esu ne kartą dariusi gyvsidabrio tyrimą iš kraujo ir esu pastebėjusi, kaip žmonėms, kurie geria ne iki galo kokybiškus žuvų taukus, tas gyvsidabris pakyla. O jį pašalinti iš organizmo nebus taip jau lengva.
– Šiuo metu maisto papildų formų pasirinkimas labai didelis: tabletės, milteliai, vadinamieji šotai, įkvepiami. Ar visomis formomis papildai vienodai įsisavinami?
– Ir taip, ir ne. Kartais probiotikus, gerąsias bakterijas, net naudingiau vartoti kapsulėmis negu milteliais, kadangi kai kurie papildai sukurti taip, kad nukeliautų iki mūsų žarnyno, iki storosios žarnos, o nebūtų suvirškinami skrandyje.
Paimkime ciberžolę – labai sunku išgerti pakankamą ciberžolės dozę miltukais. Mes galime ciberžolę dėti į maistą – aš visada rekomenduoju tą daryti. Bet, jeigu norime didesnės dozės, labai dažnai reikės rinktis kapsulę.
Renkantis papildus reikėtų pasižiūrėti, kiek yra ingredientų, kurių pavadinimų galbūt nesuprantame. Kuo ilgesnis tokių ingredientų sąrašas, labai tikėtina, kad tas papildas nebus labai naudingas. Tokį galbūt geriau atidėti į šalį.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurie papildai savyje turi dirbtinių saldiklių. Vėlgi, kai bandome pagerinti savo sveikatą, nebūtinai norime saldiklius įtraukti į savo racioną kiekvieną dieną.
Labai geras pavyzdys dar yra vitaminas D. Lietuvoje, beje, vitamino D – didžiulis trūkumas. 9 iš 10 mano pacientų turi pakankamai didelį vitamino D trūkumą. Pastaruoju metu ne vieno tyrimo metu pastebėta, kad žmonėms, kuriems vitamino D trūko, dažniausiai COVID-19 simptomai buvo žymiai stipresni ir jiems reikėdavo net ligoninės pagalbos.
Bet labai dažnai, jeigu geriame vien tik vitaminą D, jo lygis gali nepakilti, nes kai kuriems žmonėms trūksta vitamino K. Tokiu atveju reikėtų rinktis vitaminą D plius K.
Jeigu pasidarėme tyrimus ir išsiaiškinome, kad vitamino D lygis žemas, pradėję gerti papildus visada kartokime vitamino D tyrimą.
Labai dažnai Lietuvoje būna išrašomos didelės vitamino D dozės, pvz., 25–50 tūkst. tarptautinių vienetų. Kartais žmogus sugeria tą dozę ir galvoja: „Dabar man vitamino D užteks!“ Bet būna atvejų, kai pakartojame vitamino D tyrimą, o lygis kaip mažas, taip mažas.