Psichikos sveikatos būklė – viena prasčiausių ES
Ekspertų vertinimu, Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje – tą rodo didelis savižudybių skaičius, rizikingo elgesio, smurto ir psichikos ligų paplitimas. Šias bėdas dar labiau išryškino COVID-19 pandemija, po kurios per visą pasaulį nusirito psichinės sveikatos sutrikimų banga, atnešusi net ir naujus terminus: „pandeminė depresija“, „zoom nuovargis“, „covid nerimas“.
Nerimo priepuoliai, sutrikęs miegas, jaučiamas išsekimas, užvaldžiusi depresyvi nuotaika, mintys apie savižudybę ir psichosomatiniai sutrikimai – priežastis, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus, vardija gydytoja psichiatrė E. Baumilienė. Deja, ne kiekvienas ryžtasi apie tai kalbėti ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos.
„Priežasčių, dėl kurių žmonės vengia kalbėti apie psichikos ligas, yra nemažai, – teigia E. Baumilienė. – Dėl vis dar gyvuojančios šių ligų stigmos visuomenėje, daugelis bijo būti pažeminti arba atstumti, jaučia gėdą ar net kaltę, manydami, jog jų būklė yra silpnybės požymis. Tai skatina slėpti savo savijautą, vengti kalbėti apie savo būseną. Kita vertus, nedaugelis turi pakankamai žinių apie psichikos ligas ir supranta, kaip jos daro įtaką žmogaus gyvenimui. Žmonės bijo atvirai diskutuoti apie šias problemas arba tiesiog nežino, kur galima ieškoti pagalbos.“
Ignoruoti psichikos sveikatos problemas ar užsiimti savigyda – rizikinga
Gydytoja psichiatrė įsitikinusi, jog ilgą laiką kęsti psichologinį diskomfortą, susitaikyti su slogia nuotaika, prarastu gyvenimo džiaugsmu ar bandyti „tyliai“ visa tai įveikti savo jėgomis, yra klaidinga nuostata, dažnai atvedanti iki piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat neteisinga manyti, kad tik vaistais galima išspręsti psichikos sveikatos bėdas. Priešingai – ilgą laiką vartojant raminamuosius ar migdomuosius vaistus, turėjusius išspręsti trumpalaikes sveikatos problemas po įvairių išgyvenimų, išsivysto medikamentinė priklausomybė, iš kurios pačiam išsivaduoti gali būti labai sunku. E. Baumilienė ragina neignoruoti psichologinių ir psichikos sveikatos problemų ir ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Ankstyvas ir tinkamas gydymas pristabdo ligos progresavimą bei sumažina jos poveikį paciento gyvenimo kokybei, padeda išvengti recidyvų.
„Didelei daliai žmonių, kurių bėdos dar nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose psichiatrijos įstaigose, gali padėti ir RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriaus specialistai, – sako šiam skyriui vadovaujanti gydytoja E. Baumilienė. – Į mus kreipiasi išgyvenantys emocines krizes ar depresijos epizodus, kenčiantys dėl nerimo, nemigos, nuovargio ir psichosomatinio pobūdžio sutrikimų, be aiškios priežasties jaučiantys įvairių organų ar jų sistemų negalavimus, turintys valgymo sutrikimų, psichozes išgyvenantys pacientai, taip pat siekiantys atsikratyti priklausomybės dėl ilgalaikio raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo žmonės. Kai kuriais atvejais pagalbą galime suteikti net neguldydami paciento į ligoninę, o gydymas vyksta jam lankantis dienos stacionare.“
Gydymo daugiaprofilinėje ligoninėje privalumai
Pasak gydytojos psichiatrės E. Baumilienės, psichikos ligų diagnozavimas yra sudėtingas procesas, nes simptomai būna labai įvairūs ir painūs. Neretai psichikos sveikatos problemos pasireiškia, progresuojant somatinėms ligoms arba gali imituoti jų simptomus. Tik patyręs specialistas, nuodugniai ištyręs ligonį, besiremdamas tyrimų rezultatais, kitų specialybių gydytojų-konsultantų išvadomis, gali atlikti tinkamą vertinimą ir diagnozuoti ligą, o tai leidžia efektyviai pritaikyti reikiamą gydymą.
„Mūsų skyriuje yra taikomas medikamentinis ir psichoterapinis psichikos sutrikimų gydymas, užtikrinamas tęstinis somatinių ligų gydymas, esant poreikiui, organizuojamos įvairių ligoninėje dirbančių specialistų konsultacijos, atliekami tyrimai, – sako E. Baumilienė. – Ieškodami simptomų priežasties, neretai atrandame papildomų ligų, su psichikos sutrikimais susijusių būklių. Tarkime, diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas, vitamino D ar B12 trūkumas, kurių simptomai – nuovargis, polinkis į depresiją ar emocinį jautrumą, prakaitavimas, rankų drebėjimas – yra būdingi ne vienam psichosomatiniam sutrikimui. Tokiais atvejais, skyrus specifinį gydymą ar gydomąsias vitaminų dozes, rezultatas iš karto pagerėja.“
Gydytojas psichiatras gali pasiūlyti tiek vaistų terapiją, tiek psichoterapiją arba kombinuotą gydymą, kuris geriausiai tinka tam tikrai ligai ir pacientui. Anot specialistės, atsižvelgiant į konkrečius psichikos ligos ypatumus ir individualius žmogaus poreikius skiriamas kompleksinis gydymas yra efektyviausias. Su pacientu dirbantys medicinos psichologai ir psichoterapeutai padeda pacientui suprasti savo jausmus, suvokti jų ištakas, numatyti rizikos veiksnius, ir kartu su pacientu ieško veiksmingų strategijų bei įgūdžių, kaip suvaldyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.
E. Baumilienės įsitikinimu, stacionarinės psichiatrijos paslaugos bendro tipo ligoninėje yra priimtinesnės, ypač pirmą kartą su psichinės sveikatos sunkumais susidūrusiems pacientams, o pacientų motyvacija gydytis dėl psichikos sveikatos sutrikimų – didesnė.
Psichosomatinių susirgimų skyriuje ypatingas dėmesys skiriamas pacientams, turintiems suicidinių ketinimų ar savęs žalojimo tendencijų, po bandymų žudytis išliekant suicido rizikai. Specialistai vertina pacientų psichikos būseną, suicidinio elgesio motyvus, siekia išsiaiškinti galimą psichikos sutrikimą ir psichiatrijos bei psichologinės pagalbos paslaugų poreikį. Šio profilio pacientams gali būti teikiama stacionarinė psichiatrijos pagalba ir psichologinės krizės įveika ligoninėje, vėliau gydymas gali būti tęsiamas RVUL Psichiatrijos dienos stacionare.
Dienos stacionaras leidžia išlikti pacientui įprastoje aplinkoje
Gydymasis RVUL Psichiatrijos dienos stacionare pacientui suteikia galimybę iškilusius sunkumus spręsti neiškrentant iš gyvenimo ritmo, derinant gydymą su studijomis ar daliniu darbo krūviu. Toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai. Išlikti sau įprastoje ir gerai pažįstamoje aplinkoje ypač svarbu pacientams, kenčiantiems dėl nerimo ir miego sutrikimų, išgyvenantiems emocines krizes, depresines būsenas – toks minimaliai varžantis režimas, kai pacientas ryte atvyksta procedūroms, o po pietų grįžta namo į savo šeimą, turi teigiamą poveikį pacientų sveikimui.
Dienos stacionaro sąlygomis taikomą kompleksinę pagalbą sudaro individualiai parinktas medikamentinis gydymas, individuali ir grupinė psichoterapija, atsipalaidavimo technikų mokymas, kitos psichoterapinės intervencijos bei fizinio aktyvumo programos. Pacientams siūlomos įvairios relaksacijos procedūros (progresyvioji raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, darbas su vaizduote), meno bei filmų terapija, kognityvinių įgūdžių lavinimas, biblioterapija, diskusijų bei užduočių grupės ir kitos procedūros pagal poreikį.
Ieškantiems kvalifikuotos pagalbos
„Nuo psichinės ligos nėra apsaugotas nė vienas – ji gali užklupti tiek jauną, tiek seną, nepriklausomai nuo lyties ar visuomeninės padėties. Dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių – po artimųjų netekties, skyrybų, netekus darbo, staiga pablogėjus finansinei padėčiai ar patyrus kitokį stiprų sukrėtimą, – pavyzdžiais iš savo ilgametės profesinės praktikos dalijasi gydytoja psichiatrė E. Baumilienė. – Normalu, kad ne kiekvienas pajėgia savarankiškai įveikti gyvenimo negandas, todėl jokiu būdu nėra gėdinga ieškoti išorinės pagalbos kreipiantis į kvalifikuotus specialistus.“
Gydytoja pabrėžia, kad motyvuotam ir norinčiam pasveikti žmogui tikrai galima padėti. Paciento gydymui stacionare reikalingas gydytojo psichiatro nukreipimas, o turint šeimos gydytojo siuntimą, RVUL Konsultacijų centre galima pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru dėl planinės hospitalizacijos. Konsultacijai reikėtų registruotis internetu ipr.esveikata.lt arba tel. (8 5) 216 9455, ir pacientui bus rekomenduota tinkamiausia pagalbos forma.