Veikiausiai ne vieną iš mūsų yra nors kartą apėmęs jausmas, kad esame kažkur jau buvę ar kažką jau darę, nors protas sako, kad to negali būti. Prancūziškai šis terminas ir reiškia „jau matytas“. Mokslininkai sako, kad du trečdaliai žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę déjà vu, tačiau labai mažai žinoma, kas jį sukelia.
Britų, prancūzų ir kanadiečių mokslininkų grupė, kuri tyrinėjo minėtą keistą chroniško déjà vu atvejį, mano, kad viena iš galimų priežasčių galėjo būti nerimas. 23 metų britą déjà vu jausmas apimdavo taip dažnai, kad jis nustojo žiūrėti televiziją, klausytis radijo ar skaityti laikraščius, nes jautė, kad „jau visa tai matė ir girdėjo“.
Neuropsichologas dr. Chrisas Moulinas iš Burgundijos universiteto, kuris priklausė minėtai mokslininkų grupei, sakė, kad tirtas britas anksčiau turėjo problemų dėl depresijos ir nerimo. Jis taip pat studijų metais vartojo LSD, tačiau tiriamuoju metu buvo visiškai sveikas.
Jo teigimu, vaikinas kelias minutes, o kartais ir ilgiau jusdavo, kad iš naujo kažką patiria.
„Kartą jis nuėjo apsikirpti. Įeidamas į kirpyklą jis patyrė deža vu. O vėliau patyrė deža vu, kad patiria deža vu. Jis negalėjo galvoti apie nieką kitą“, – pasakojo dr. Ch. Moulinas.
„Įstrigęs laiko kilpoje“ vyras jautėsi aštuonerius metus. Kuo labiau jis nerimavo, atrodė, kad tuo labiau jo būklė prastėjo. Smegenų tyrimai nerodė nieko nenormalaus ir leido manyti, kad priežastis yra psichologinė, o ne neurologinė.
Anot dr. Ch. Moulino, šis atvejis neįrodo, kad tarp nerimo ir déjà vu yra tiesioginis ryšys, bet iškelia daug klausimų būsimiems moksliniams tyrimams.
Skirtingai nuo daugelio kitų atminties problemų, rodos, kad déjà vu dažniau patiria jauni žmonės. Profesorius Alanas Brownas iš Dalase veikiančio „South Methodist“ universiteto sakė, kad pirmuosius déjà vu patiria maždaug 6-7 metų amžiaus vaikai. O dažniausiai jie pasitaiko 15-25 metų amžiaus grupėje. Vėliau jie pasidaro vis retesni žmogui senstant.
Esama keleto teorijų, kas galimai sukelia déjà vu.
Psichologijos daktaras Akira O'Connoras iš Didžiosios Britanijos „St Andrews“ universiteto mano, kad daugeliu atvejų déjà vu yra momentinis neuronų „užsikirtimas“ smegenyse, dėl kurio susidaro klaidingos sąsajos.
Kita teorija, kurią sukūrė Kolorado valstijos universiteto profesorė Anne Cleary, teigia, kad déjà vu yra natūralus atsakas į pamatytą daiktą ar ką kitą, kas turi labai panašų atitikmenį mūsų aplinkoje. Tai gali būti kažkokios struktūros forma, kambario išdėstymas, kas sukelia netikrą prisiminimą.
Ši mokslininkė sukūrė kompiuterizuotą virtualią realybę, kurią pavadino „Deja-ville“. Čia žmonės gali išbandyti panašias aplinkas siekiant patikrinti šią hipotezę.
Tačiau A. Cleary pažymi, kad šiuo metu nėra ne vienos teorijos, kuri leidžia įminti déjà vu paslaptį. Jos nuomone, taip yra todėl, kad deža vu yra labai natūralus ir spontaniškas dalykas, kurio neįmanoma patikrinti laboratorinėmis sąlygomis.
Šiuo metu nežinoma, kiek žmonių kenčia nuo chroniškos déjà vu versijos, tačiau dr. Ch. Moulinas teigia susidūręs su keliais atvejais. Kai kurie pacientai net jame yra sakę, kad esą anksčiau su juo yra bendravę, nes susitikimo metu patyrė deža vu.
„Žmonės sveikinasi su manimi kaip su senu draugu, nors anksčiau nebuvome susitikę. Su kai kuriais jų bendravau per „Skype“, ir jie buvo kitame pasaulio gale, tačiau vis tiek patyrė déjà vu“, – pasakojo mokslininkas.
Dr. Christine Wells iš Didžiosios Britanijos „Sheffield Hallam“ universiteto sakė, kad spaudoje pasirodžius straipsniams apie nuolatinio déjà vu kankinamą 23 metų britą, atsirado ir daugiau tokių žmonių.
„Gavau elektroninių laiškų iš Australijos ir Amerikos. Rodos, kad tokia būklė yra labai reta, tačiau esama žmonių, kurie sako tai patiriantys arba patyrė anksčiau, arba pažįsta kažką, kas tai patiria“, – sakė ji, pabrėžusi, kad šioje srityje reikia atlikti dar „labai daug mokslinių tyrimų“.