LRT RADIJO klausytoja domisi, ar Mėnulio pilnatis turi įtakos žmonėms. „Gyvename miške, pora kilometrų iki plento. Per Mėnulio pilantį visada nejauku, baisu net miegoti [...]. Pasakykite, ar tai įsikalbėta, ar per pilnatį iš tikrųjų žmonėms kas nors darosi?“ – klausia ji.
Pasak M. Šablevičiaus, gamtos mokslo atstovai tikrai neabejoja, kad Mėnulis daro įtaką gamtoje vykstantiems procesams – potvyniai ir atoslūgiai priklauso nuo Mėnulio traukos jėgos. „Ir kiti dangaus kūnai daro poveikį gamtos procesams, pavyzdžiui, Saulės elektromagnetinis aktyvumas. Žmogus yra gamtos dalis, tad, jei Mėnulis savo gravitaciniu lauku judina jūras ir vandenynus, teoriškai pilnatis gali veikti ir žmones. Juk 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo. Žmogus prisitaikęs gyventi tokiomis sąlygomis, nes jį nuo gimimo veikia Mėnulio ciklas“, – pastebi psichiatras.
M. Šablevičius sako, kad tiksliai dar negalima pasakyti, kaip Mėnulis veikia žmogų. „Įtariama, jog įtakos gali turėti Mėnulio gravitacinė jėga, Saulės elektromagnetinio lauko svyravimai. Jautresni žmonės gali reaguoti į šiuos pokyčius. Jei žmogų veikia šie gamtos reiškiniai, galbūt tiesiog padidėjęs jo nerimo lygis. Jei tai netrukdo gyventi, reikėtų nekreipti dėmesio“, – pataria jis.
Anot M. Šablevičiaus, jei tai kelia diskomfortą, ypač sustiprėja nerimas, sutrinka miegas, svyruoja nuotaika, tai yra ženklas, kad vyksta koks nors patologinis psichikos procesas ir reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. „Žinoma, galbūt poveikį daro ir Mėnulio šviesa. Šis šviečiantis dangaus kūnas nuo senų laikų keldavo baimę – Mėnulis tai dingsta, tai pasirodo. Mes tik kelis šimtus metų žinome šio dangaus šviesulio kilmę. Anksčiau jis keldavo baimę, todėl galimi paveldėti archetipiniai psichologiniai faktoriai“, – pasakoja psichiatras.