Nors žalioji arbata gaminama iš tokių pat lapų kaip ir juodoji, žaliajai arbatai ruošiami lapai nefermentuojami, teigiama Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos teikiamoje informacijoje. Dėl šios priežasties arbata yra žalios spalvos, be to, pasižymi akivaizdžiu antioksidaciniu poveikiu, ir tai yra vienas didžiausių jos pranašumų, rašoma portale health.com.
Gali pagerinti psichologinę būklę
Atsakant į klausimą, kodėl puodelis karštos žaliosios arbatos taip stebuklingai atpalaiduoja, neprošal prisiminti cheminę šio gėrimo sudėtį. Arbatoje, lygiai kaip kai kuriuose grybuose, yra aminorūgščių, vadinamų teaninais, kurie, kaip teigiama žurnale „Molecules“ 2021 metais pasirodžiusioje publikacijoje, gali:
• sumažinti stresą,
• padėti atsipalaiduoti,
• nugalėti kofeino sukeliamą nerimą.
Gali pagerinti atmintį
Atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata, ypač dėl joje esančio teanino, teigiamai veikia atmintį. Pavyzdžiui, žurnale „Psychopharmacology“ 2014 metais pasirodžiusio straipsnio autoriai teigia, kad veikliosios atminties (tam tikros rūšies trumpalaikė atmintis, ypač svarbi vykstant planavimo, supratimo, mąstymo, argumentavimo ir problemų sprendimo procesams) pagerėjimą pavyko nustatyti testuojant 12 tyrime dalyvavusių ir žaliosios arbatos ekstraktą vartojusių asmenų.
Tiriamieji turėjo gerti su pienu pagamintą gėrimą, į kurį buvo įlašinta arba 27,5 mg žaliosios arbatos ekstrakto, arba placebo. Vėliau tyrimo dalyviai turėjo atlikti tam tikras užduotis. Jiems besidarbuojant prie užduočių magnetinio rezonanso tomografu buvo stebimas jų galvos smegenų aktyvumas. Tų, kuriems buvo skirtas gėrimas su žaliosios arbatos ekstraktu, smegenyse formavosi daugiau jungčių, bylojančių apie skirtingų smegenų sričių bendradarbiavimą. Jie pademonstravo pagerėjusią veikliosios atminties funkciją ir geriau atliko užduotis. Turint omenyje visai nedidelį tyrimo mastą, jo rezultatai dar nelaikytini tvirtais įrodymais, o norint tokių gauti, būtina atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų.
Saugo nuo neurodegeneracinės ligos
Remiantis kai kurių tyrimų rezultatais, žalioji arbata gali suveikti kaip apsauga nuo tam tikrų neurodegeneracinių būklių, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos. Tokį žaliosios arbatos poveikį tikriausiai derėtų sieti su didele antioksidantų koncentracija. Remiantis 2018 metais atliktu ir žurnale „European Food Research and Technology“ aprašytu tyrimu, žalioji arbata, lyginant su juodąja ir „Earl Gray“ arbatomis, yra didžiausias laisvųjų radikalų priešas. Joje esantys antioksidantai saugo ląsteles nuo žalos, kuri su laiku gali išprovokuoti neurodegeneracinę ligą.
Žurnale „Frontiers in Nutrition“ išspausdintame straipsnyje aprašomas 2022 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo vykdoma 1 545 senyvo amžiaus Kinijos gyventojų stebėsena, leidusi išsiaiškinti, kad daug arbatos (įskaitant ir žaliąją) geriančių žmonių rodikliai, siejami su pažinimo silpnėjimu, yra žemesni nei tų, kurie arbatos gerti nepratę. Nustatyto dėsningumo nepakeitė net tokie veiksniai kaip rūkymas, išsilavinimas ir fizinis aktyvumas.
Minėtina, kad pažinimo silpnėjimas yra vienas pirmųjų pastebimų Alzheimerio ligos ir panašių rūšių demencijų simptomų. Jis apibūdinamas kaip stiprėjančios arba dažnėjančios sumišimo būklės ir (arba) atminties praradimas.
Gali sumažinti cholesterolio lygį
Maždaug 38 proc. amerikiečių turi per aukštą cholesterolio lygį, o tai, savo ruožtu, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, nurodoma JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) platinamoje informacijoje. Kad cholesterolio sumažėtų, rekomenduojama gerti žaliąją arbatą. Remiantis 2020 metais žurnale „Nutrition Journal“ paskelbta metaanalize, tapusia net 31 atskiro tyrimo apibendrinimu, žaliosios arbatos vartojimas siejamas ir su bendrojo, ir su mažo tankio lipoproteinų (vadinamojo blogojo) cholesterolio koncentracijos sumažėjimu.
Gali sumažinti kraujo spaudimą
Apie žaliosios arbatos indėlį į širdies funkcijos apsaugą tenka kalbėti ne tik cholesterolio lygį normalizuojančio, bet ir dėl kraujospūdį mažinančio poveikio. 2020 metais atlikta ir žurnale „Medicine“ paskelbta metaanalizė, apibendrinusi 1 697 žmonių duomenis, parodė, kad žalioji arbata gerokai sumažina kraujo spaudimą, o ypač asmenų, turinčių polinkį į aukštą kraujospūdį bei patenkančių į didžiausios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę, atveju.
Vis dėlto būtina paminėti, kad daugelis atliekant metaanalizę įvertintų tyrimų truko po 3–6 savaites, todėl nėra iki galo aišku, kokį poveikį kraujospūdžiui galėtų arba negalėtų padaryti ilgiau trunkantis reguliarus žaliosios arbatos gėrimas.
Gali apsaugoti nuo insulto
Jungtinėse Valstijose insultas ir tolau išlieka dažniausia suaugusių asmenų mirties ir neįgalumo priežastimi, nurodo CDC. Žaliosios arbatos gėrimas, pasirodo, gali sumažinti šio priepuolio riziką.
Kad taip yra, parodė 2020 metais atliktas ir leidinyje „American Journal of Clinical Nutrition“ aprašytas tyrimas, skirtas arbatos gėrimo įpročių analizei stebint beveik pusę milijono suaugusių Kinijos gyventojų. Mokslininkai išsiaiškino, kad arbata, o ypač žalioji, mažina insulto riziką. Pavyko nustatyti atvirkštinę priklausomybę tarp suvartojamos žaliosios arbatos kiekio ir insulto rizikos laipsnio.
Gali prisidėti prie kaulų būklės apsaugos
Žalioji arbata gali užkirsti kelią kaulų audinio nykimo procesui. Pavyzdžiui, žurnale „Nutrients“ paviešintose 2022 metų tyrimo išvadose skelbiama, kad iš beveik 6,5 tūkst. pomenopauzinio amžiaus Pietų Korėjos moterų, ryškiausia stuburo arba šlauniklaulio audinio retėjimo tendencija yra būdinga toms, kurios per pastaruosius metus žaliosios arbatos apskritai nevartojo arba vartojo labai mažai, t. y. neišgerdavo net po puodelį per dieną.
Sumažėjusi kaulų masė, žinia, didina osteoporozės riziką. Tai būklė, kuriai pasireiškus kaulai tampa trapesni, todėl padidėja šlaunikaulio, stuburo arba riešo kaulo lūžių tikimybė, teigiama JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos platinamoje informacijoje. Minėtina, kad pomenopauzinio amžiaus asmenys patenka į didžiausios osteoporozės išsivystymo rizikos grupę.
Gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto ir palengvinti jo kontroliavimą
Arbatos, įskaitant ir žaliąją, vartojimas gali labai pasiteisinti kaip būdas apsisaugoti nuo 2 tipo diabeto arba jį kontroliuoti, nurodoma leidinyje „Antioxidants“ 2019 metais išspausdintoje apžvalgoje. Kaip teigia publikacijos autoriai, ypač veiksmingai atsparumą insulinui mažina žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai.
Atsparumas insulinui – tai būklė, atsirandanti ląstelėms tapus mažiau jautrioms insulinu vadinamam hormonui, padedančiam kraujo cukrų paversti energija. Tai vienas pagrindinių 2 tipo diabeto riziką didinančių veiksnių.
Gali pailginti gyvenimo trukmę
Įprotį gerti arbatą, įskaitant ir žaliąją, tenka sieti su ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu. Taip teigiama 2020 metais atlikto tyrimo išvadose, paskelbtose leidinyje „European Journal of Preventive Cardiology“.
Būtent žalioji arbata siejama su mažesne mirties nuo visų ligų, išskyrus vainikinės arterijos ligą, rizika. Mokslininkai mano, kad teigiamą žaliosios arbatos poveikį tenka priskirti produkte esantiems antioksidantams, apsaugantiems ląsteles nuo žalos, galinčios išprovokuoti kokią nors ligą.
Kylanti rizika
Remiantis JAV Nacionalinio papildomų ir integruojamųjų sveikatos priežiūros metodų centro platinama informacija, saugia žaliosios arbatos norma laikomi aštuoni puodeliai per dieną. Visgi organizacijos teikiamose gairėse perspėjama apie didelėmis dozėmis vartojamos žaliosios arbatos sąveiką su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, mažinančiais kraujo spaudimą ir gydančiais širdies funkcijos sutrikimus.
Kaip labai neįprastos buvo užregistruotos kepenų problemos, kylančios vartojant arbatos produktus, ypač piliulių pavidalo žaliosios arbatos ekstraktą.
Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos
Nesvarbu, ar žaliąją arbatą gurkšnojate karštą, ar atvėsintą, derėtų prisiminti tam tikrus patarimus.
• Pasistenkite įsigyti žaliosios arbatos be kofeino. Atminkite, kad viename žaliosios arbatos puodelyje yra 28 gramai kofeino. Žmonėms, kurie jautrūs šiai medžiagai, gausesnis žaliosios arbatos vartojimas gali sukelti nervingumą, nerimą, padažnėjusį širdies plakimą. Kai kurie tyrimai parodė, kad po kofeino šalinimo proceso sumažėja arbatoje esančių antioksidantų kiekis, tačiau ši išvada – ne galutinė.
• Saldinkite atsakingai. Jei žaliąją arbatą saldinate cukrumi, medumi arba kitų rūšių saldikliais, jokių būdu nepamirškite, kad moterims patariama suvartoti ne daugiau kaip šešis, o vyrams – ne daugiau kaip devynis arbatinius šaukštelius pridėtinio cukraus per dieną. Besaikis cukraus vartojimas gali privesti prie svorio augimo, 2 tipo diabeto ir širdies ligų.
• Būkite kūrybingi. Nors žaliąją arbatą tikrai galima vartoti ir vieną, nepamirškite apie galimybę naudoti ją ruošiant tirštuosius kokteilius, verdant avižų košę arba ryžius, taip pat garinant daržoves.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!