Baigus badauti, svoris gali grįžti
Kaip Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo R. Bogušienė, kad protarpinis badavimas yra mitybos režimas, kai tam tikru metu valgoma, o kitu metu – ne. Nevalgymo tarpas gali būti 14, 16, 18 ar net 20 valandų. Likusį laiką galima valgyti.
„Protarpinio badavimo pradžia prasidėjo nuo vieno mokslininko, kuris kalbėjo apie 12 valandų nevalgymo laiką. Vėliau visa tai pavirto į didesnį nevalgymo laiką, kai atsiranda ląstelių atsinaujinimas. Žmonės tai pasiėmė kaip jaunystės eliksyrą, kad reikėtų ilgiau nevalgyti ir taip sulieknėti, atjaunėti“, – sakė R. Bogušienė.
Visgi oficialiose rekomendacijose, pasak pašnekovės, niekur nepamatysime, kad rekomenduojama per dieną valgyti 2 kartus – visur sakoma, kad geriausia valgyti 3–5 kartus per dieną, o taip natūraliai pasidarys 12 val. nevalgymo tarpas.
„Jei pasižiūrėtume, kaip rekomenduodavo mūsų tėvų jaunystėje, tai vakarienę valgydavo 7 val. vakare, o pusryčius 7 val. ryte. Toks nevalgymo tarpas yra pakankamas, kad ląstelės atsinaujintų, virškinimo sistema pailsėtų, o žmogus galėtų priimti naujas maistines medžiagas“, – kalbėjo dietistė.
Labai svarbu laikytis tokio mitybos režimo, kokio galima laikytis visą gyvenimą. Mat, pasak pašnekovės, neretai nutinka taip, kad protarpinio badavimo laikomasi ilgiausiai metus, tada pavyksta numesti svorio, bet neilgai trukus žmogus vėl grįžta prie sau įprastos mitybos.
„Tada sugrįžta svoris ne tik į pradinę fazę, bet grįžta su kaupu. Mityba yra gyvenimo būdas, kuris turi turėti tam tikrą nuoseklumą visą gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Negalima gerti kavos nepavalgius
R. Bogušienės teigimu, tie, kurie nevalgo pusryčių, dažnai ryte geria kavą, nors skrandis visai tuščias. O tokiu atveju virškinamojo trakto problemos neišvengiamos.
„Tada žmogus ateina pas gydytoją, gydytojas klausia, koks tavo valgymo režimas. Pacientas būna sugrąžinamas prie senų įpročių, kad turi valgyti pusryčius, tik tada gerti kavą. Kitas svarbus faktorius, jei organizmui sukuri bado sistemą, susilaikai nuo maisto, alkio hormonas didėja organizme, o sotumo – mažėja.
Todėl valgymo metu gali net nepersivalgyti, bet organizmas jau viską kaups, nes nežino, kada vėl gaus maisto. Kaip kaupiame karo atsargas, taip pat organizmas kaupia ir maisto medžiagas. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį, kaip reaguoja organizmas“, – sakė R. Bogušienė.
Jei kava geriama nevalgius, jei persivalgoma, jei kūno masė nesikeičia, gali būti, kad protarpinis badavimas netinka. Pasak dietistės, svorį galima numesti ir nebadaujant, o valgant mažiau ir subalansuotą maistą.
Laikantis protarpinio badavimo kyla rizika ir po ilgo nevalgymo vėliau persivalgyti. Be to, lietuviams būdinga dienos metu nevalgyti, nes neturi tam laiko, o vakare grįžus namo suvalgo „pusę šaldytuvo“.
„Reguliarumas šiuolaikinėje visuomenėje yra sunkiai pasiekiamas, bet tai vienintelis vaistas nuo nutukimo, antsvorio ir nuo valgymo tokio maisto, kuris organizme sukelia lėtinius uždegiminius procesus. Nutukimas yra liga, kurią reikia gydyti, bet kalbant apie perteklinį svorį, tai svarbu mitybos reguliavimas, reguliarus valgymas. Tik taip išvengsime persivalgymo ir rinksimės maisto produktus apgalvotai“, – kalbėjo dietistė.
Pats teisingiausias mitybos režimas, pasak R. Bogušienės, yra 12 valandų nevalgymo tarpas nuo vakarienės iki pusryčių. Taip pat svarbu valgyti pusryčius, pietus bei vakarienę, o kiti 2 kartai yra užkandžiai tarp pagrindinių patiekalų. Tokia mityba padeda išlaikyti tinkamą svorį visą gyvenimą.
Su protarpiniu badavimu atsargiai reikėtų elgtis vaikams ir paaugliams. Specialistė sako pastebinti, kad paaugliai prieš mokyklą nevalgo pusryčių ir taip laikosi protarpinio badavimo. Tačiau taip daryti šiai amžiaus grupei nereikėtų.
Be to, protarpinis badavimas nerekomenduojamas senyvo amžiaus žmonėms, maitinančioms motinoms, nėščiosioms, virškinamojo trakto problemų turintiems žmonėms, neturintiems tulžies.
„Tiems, kurie neturi tulžies, turi kitų problemų, galima lengvai prisižaisti. Pavyzdžiui, jei žmogus serga dirgliosios žarnos sindromu, po kokio pusmečio protarpinio badavimo jis tikrai pajus dar rimtesnius negalavimus dėl tulžies stazės virškinamajame trakte. Todėl būkite budrūs, ypač tie, kurie yra rizikos grupėje, taip pat, jei vartojate kokius nors vaistus, ir juos reikia išgerti ryte“, – kalbėjo dietistė.
Todėl specialistė pabrėžė: kai kuriems tai gali būti naudingas mitybos režimas, kurio galės laikytis visą gyvenimą.
Geriausias režimas – nevalgyti kelias valandas iki miego
R. Bogušienės teigimu, jei žmogus 2–3 valandas iki miego nieko nevalgytų, kitą dieną būtų daug geresnės nuotaikos, miegas taip pat pagerėtų. Viena didžiausių mitybos klaidų yra per didelis nevalgymo tarpas dienos metu.
„Kai kurie valgo pusryčius, po to tik vakarienę. Sutinku vaikus, kurie netgi pusryčių nevalgo, mokykloje nieko nevalgo, arba kažkokius užkandukus, bandelę, kitą netikrą maistą, ir tik paskui, grįžę iš mokyklos pavalgo. Tokie vaikai turi miego sutrikimų, jų paskutinis valgymas būna 1 valandą nakties, labai trumpai miega.
Ką matau iš vaikų, paauglių, tai kad sveikos gyvensenos įpročiai turi tiesioginę įtaką egzaminų rezultatams, ir jų sveikatai. Kas iš tiesų gąsdina, keliaujant po Lietuvos mokyklas“, – pasakojo R. Bogušienė.
Nevalgant kelias valandas iki miego, miego kokybė tampa geresnė, neatsiranda naktinių prabudimų, mažiau trikdžių isšimiegoti pakankamai laiko. Ryte nesinori greitųjų angliavandenių, tai yra bandelių, saldainių, o dienos metu norisi tikro maisto.
„Jaučiamės energingesni, nereikia greitos energijos iš greitųjų angliavandenių. Kai vakare neprisivalgome, galime valgyti normalius pusryčius, nes jau būname išalkę, virškinimo sistema būna pailsėjusi, ląstelės atsinaujinusios“, – sakė dietistė.
Nepavalgius pusryčių, tačiau išgėrus kavos, streso hormonas kortizolis kyla, o taip skatinami uždegiminiai procesai. Tad nevalgyti kelias valandas iki miego ir pavalgyti pusryčius, pasak pašnekovės, labai naudinga dienos režimui, nes taip susiformuos teisinga mityba, norėsis mažiau saldumynų ir daugiau sveiko maisto, daržovių.
Į ką atkreipti dėmesį, norint laikytis protarpinio badavimo?
Visų pirma, pasak specialistės, protarpinio badavimo negalima laikytis rizikos grupės žmonėms – vaikams, paaugliams, nėščiosioms, senjorams, turintiems virškinimo ligų. Tačiau 12 valandų nevalgymo tarpas, kai iki miego nevalgoma 3 valandas, o atsibudus suvalgomi pusryčiai, R. Bogušienės teigimu, rekomenduojamas visiems.
Taip pat pradėjus protarpinį badavimą reikėtų savęs paklausti, ar nepersivalgote, ar jaučiatės įsitempęs, ar neauga papildomi kilogramai, kaip miegate, ar turite valgymo sutrikimų.
„Ar pradėjus protarpinį badavimą netrūksta energijos, susikaupimo, koncentracijos, ar suvalgote pakankamą kiekį daržovių. Nes, jei valgote 1–2 kartus per dieną, reikia pažiūrėti, ar tikrai į mitybą įtraukiate daržoves“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad protarpinis badavimas yra režimas, bet ne teisingų maisto produktų pasirinkimas. Todėl reikia atkreipti dėmesį, koks maistas valgomas tuo metu, kai nebadaujama.
„Mitas tai, kad tik protarpinis badavimas gali padėti išlaikyti kūno svorį. Kartais efektas kaip tik būna atvirkštinis, dažnu atveju, po tam tikro laiko svoris tampa dar didesnis nei prieš protarpinį badavimą. Arba svoris gali svyruoti visą gyvenimą – kai laikosi tokios mitybos, svoris nukrenta, nesilaikant vėl pakyla. O tokie šuoliai organizmui yra labai blogai. Todėl reikėtų teikti pirmenybę 3–5 valgymams per dieną, išlaikyti reguliarumą ir nuoseklumą. Nes tik taip nepersivalgysite ir valgysite teisingus produktus“, – sakė R. Bogušienė.
