Vis dėlto sporto ir sveikatingumo studijos „Forma“ įkūrėjas, asmeninis treneris Audrius Kalvaitis pranešime žiniasklaidai teigia, kad didelė dalis lėtinių skausmų yra susiję su kūno raumenų disbalansu, kurio atkurti, deja, nepadės jokie medikamentai.
– Lėtiniais skausmais šiandien skundžiasi dažnas žmogus. Kokios dažniausios jų priežastys?
– Lėtinius skausmus pagal jų kilmę galima suskirstyti į keletą kategorijų. Pirmiausia – skausmai, susiję su netinkama žmogaus laikysena. Dažniausiai tokios kilmės skausmai ir įtampos juntami kaklo, nugaros, pečių srityje. Tai skausmai, sukelti netinkamai suplanuotos fizinės veiklos, tam tikroms kūno dalims tenkančio pernelyg didelio krūvio.
Žinoma, skausmus gali sukelti ir fiziniai sužeidimai – pavyzdžiui, čiurnų, kelių, pečių ir pan. traumos. Kita vertus, traumos dažnai yra neadekvačiai didelio, netinkamai suplanuoto fizinio krūvio ir, kaip ir pirmosios kategorijos atveju, raumenų disbalanso, pasekmė.
– Kas kreipiasi dažniau – aktyviai sportuojantys ar stokojantys fizinio krūvio?
– Dažniausiai ateina žmonės, ilgas valandas dirbantys biure, sėdimoje padėtyje. Kita dalis – sportuojantys, kurie ima jausti, kad dėl patiriamo nuolatinio skausmo sustoja progresuoti. Pavyzdžiui, žaidžia tik badmintoną, fizinio pasirengimo treniruočių neturi. Didžiąją treniruotės dalį aktyviai juda tik viena pusė, kuri patiria didelę nuolatinę įtampą, po truputį jėgos mažėja, prastėja ir smūgis.
Užsisėdėję žmonės ima jausti tam tikrą diskomfortą ar skausmus ir nusprendžia, kad jau metas pradėti sportuoti. Tai, žinoma, gerai, tačiau ne tada, kai labai aktyviai sportuoti pradedama visiškai be pasiruošimo ir nenuosekliai. Kone atsitiktinai pasirenkama tam tikra sporto šaka ir ją praktikuojant bandoma iš savo organizmo išspausti maksimumą. Entuziazmas greitai išgaruoja, kai po kelių treniruočių prasideda dar didesni skausmai, nei buvo juntami visai nesportuojant.
Žmonės pamiršta, kad profesionalūs sportininkai tam, kad pasiektų rezultatų, sistemingai dirba su savo kūnu, laikosi labai griežto plano, į kurį įeina ne tik treniruotės, bet ir mityba, poilsis, masažai, kineziterapija, specifinis fizinis rengimas. O tinkamam poilsiui, kuris svarbus kūno atsistatymui, mėgėjai neskiria dėmesio.
Sėdimąjį darbą dirbantis žmogus turi kuo daugiau judėti. Raumenų perkrovos ir pervargimas atsiranda būtent nuo judesio nebuvimo, tad netgi pasimuistymas ir, ypač, sąmoningas padėties pakeitimas kas keletą minučių yra labai naudingas. Atitinkamai sportininkas turi išlaikyti judesių kokybę ir balansą. Tad tiek sportininko, tiek sėdimąjį darbą dirbančio žmogaus raumenų disbalansas gali vesti prie judesių kompensacijų, lėtinių skausmų, tik traumų ir skausmų specifika gali skirtis.
– Kokiais atvejais tinkama fizinė veikla – efektyviausia valdant lėtinį skausmą?
– Su raumenų disbalansu susiję skausmai gali būti valdomi tinkamai parinktais fiziniais pratimais. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia raumenų ir sąnarių skausmus, kuriuos sukelia raumenų disbalansas aplink sąnarį, nulemtas neproporcingų apkrovų tam tikroje kūno dalyje, tai galima atkurti su gerai suplanuota fizine veikla, kai kuriais atvejais – savimasažu, atpalaiduojant tam tikras raumenų grupes.
Daugelį lėtinių skausmų galima suvaldyti ar net malšinti vien tinkama fizine veikla, masažu bei tempimo pratimais. Beje, net paprasta fizinė veikla (neskirta jokiai specifinei fizinei traumai gydyti) teigiamai veikia kūno jautrumą skausmui – išsiskiria endorfinai, kurie turi savybę malšinti skausmą.
– Kaip valdomas skausmas?
– Pirmiausia rekomenduočiau nenuvertinti savimasažo galimybių. Jis yra reikalingas raumenų elastingumui palaikyti ir perkrovų kiekiui sumažinti. Su kamuoliukais ar volais gali būti masažuojami pagrindiniai raumenys. Masažo metodikos yra patikrintos tūkstančių metų. Savimasažas pagerina raumenų elastingumą, sumažina jautrumą bei diskomfortą, gerina judesių amplitudę.
Kitas svarbus momentas – tempimo ir jėgos pratimai. Jie reikalingi tam, kad tie raumenys, kurie yra per silpni ir įsitempę, būtų ilginami, o nusilpę – stiprėtų ir tinkamai veiktų. Remiantis didžiausios JAV sporto ir sveikatingumo mokyklos NASM judesio korekcijos metodika, pirmiausia įsitempę raumenys atpalaiduojami masažu, tuomet daromas tempimas, aktyvuojami ir stiprinami nusilpę raumenys ir, pagaliau, pagerinus raumenų balansą, jie treniruojami ir stiprinami funkciniais judesiais.
Galiausiai, labai svarbu – fizinio krūvio kontrolė. Raumenims ir visam organizmui būtina suteikti pakankamai laiko atsistatyti po treniruočių. Antraip organizmas patirs dideles apkrovas ir stresą, kas lems bendrą pajėgumo sumažėjimą, imuninės sistemos nusilpimą, o skausmai tik stiprės ir išaugs traumų tikimybė. Norint padėti savo organizmui, svarbu jam dar labiau nepakenkti. Dėl to norint atrasti balansą svarbi ir profesionalų pagalba.
– Kiek laiko įprastai prireikia skausmams įveikti?
– Daugelį nustebina, tačiau procesas nebūtinai ilgas. Kartais užtenka kelių masažų voleliu, ir skausmas praeina. Neseniai turėjau atvejį, kai nė dienos be vaistų lėtiniam skausmui malšinti neapsieidavusiai klientei užteko vieno masažo ir rekomendacijų, kaip atpalaiduoti raumenis skaudamose vietose namuose. Skausmas išnyko. Kitais kartais gali tekti padirbėti ilgiau. Visgi daugeliu atveju tinkami fiziniai pratimai, prireikus, derinami su savimasažu gali būti itin efektyvūs.
– Kuriais atvejais skausmo įveikti vien tinkamai pasirinktu fiziniu aktyvumu nepavyks, prireiks rimtesnės pagalbos?
– Visuomet pirmiausia pravartu pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu ar kineziterapeutu. Ypač tuomet, kai skausmas yra intensyvus ir aštrus net ramybės būsenoje, riboja judėjimą, trukdo miegui. Gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus, gali pasiūlyti geriausią gydymo būdą. Taip pat jei lėtinio skausmo priežastis yra ortopedinės traumos – sąnario pažaidos, stuburo sužalojimai, tuomet reikėtų atitinkamo specialisto konsultacijos.