Ekspertės teigimu, skirtingos geriamo vandens rūšys organizmui neša skirtingą naudą, o reikiamą išgerti vandens kiekį galima nesunkiai paskaičiuoti individualiai, rašoma pranešime spaudai.
Kiekį diktuoja kalorijos
Pasak gydytojos-dietologės Ž. Antonovos, žmogaus organizmui reikalingas geriamo vandens kiekis priklauso nuo kelių dalykų. „Vienas jų – klimatinės sąlygos: jei vyrauja karšti orai, vandens gerti reikia daugiau. Kitas – sveikatos būklė: jei ji prastesnė – pavyzdžiui, kankina viduriavimas ar pakilusi temperatūra, vandens išgerti taip pat reikia daugiau. Galiausiai, svarbu atsižvelgti ir į fizinį aktyvumą – kuo šis didesnis ir gausiai prakaituojant, tuo daugiau vandens reikia“, – sako gydytoja.
Jos teigimu, vidutinė norma, kurią žmogus turėtų išgerti per dieną, yra aštuoni puodeliai vandens. Vis dėlto tiksliau norma suskaičiuojama įvertinus perdien sudeginamas kalorijas – vienai kalorijai kompensuoti reikia vieno mililitro vandens.
„Vadinasi, jei 60 kg sverianti moteris, dirbanti nelabai aktyvų darbą, perdien suvartoja 1500 kalorijų, jos dienos vandens norma yra 1,5 litro. Tuo tarpu 80 kg sveriančiam vyrui, taip pat dirbančiam vidutiniškai aktyvų darbą, reiktų išgerti 2,5 litro vandens perdien, mat įprastai jis sudegina apie 2500 kalorijų“, – paaiškina specialistė.
Sveikatos šaltinis – mineralai
Vis dėlto, pasak Ž. Antonovos, svarbus ir teisingas geriamo vandens pasirinkimas. Šis skirstomas į kelias rūšis.
„Mineralinio vandens rūšių yra apstu, jos skirstomos pagal ištirpusių mineralų kiekį. Pagrindinės rūšys – labai mažos, mažos, vidutinės ir stiprios mineralizacijos mineraliniai vandenys. Labai mažos mineralizacijos vanduo yra savyje turintis mažiau nei 50 mg/l mineralų, tuo tarpu stiprios – daugiau nei 1500 mg/l. Taip pat vandenį galima skirstyti pagal jo pH, į rūgštų arba šarminį, arba vandens kietumą – minkštą, kietą ar labai kietą, ką lemia rūgštinių mineralų kiekis“, – paaiškina Ž. Antonova.
Ekspertės teigimu, mineralinio vandens kokybę lemia ne jame esančių mineralų kiekis, bet įvairovė bei tai, koks mineralas yra dominuojantis: „Mineralų vandenyje aptinkama visokių – tai ir kalcis, magnis, fosforas, natris, jodas, selenas... Vargiai visus beišvardinsi. Kiekvienas mineralas yra naudingas ir reikalingas žmogaus organizmui, tačiau per didelis kiekis ir ilgas vienos rūšies mineralo vartojimas gali pakenkti. Be to, poreikis skirtingiems mineralams visad individualus. Pavyzdžiui, didesnis natrio kiekis mineraliniame vandenyje vieniems gali kelti kraujospūdį, tuo tarpu kitiems – padėti atstatyti prarasto mineralo kiekį po intensyvaus fizinio aktyvumo.“
Dietologė kasdienai rekomenduoja gerti lengvai mineralizuotą natūralų mineralinį vandenį.
„Tokį lengvai mineralizuotą natūralų mineralinį vandenį galima naudoti kaip įprasta, pagal numatytą dienos normą. Vidutiniškai – 2 litrus per parą. Iš natūralaus mineralinio vandens gali būti iš dalies pašalinami nepatvarūs elementai (dažniausiai geležies, mangano ir sieros junginiai bei arsenas), tačiau dėl to natūralaus mineralinio vandens cheminė sudėtis nepakinta. Kartais tai pagerina vandens skonines savybes, pvz. pašalinus iš mineralinio vandens tam tikrą geležies kiekį, jis geriasi maloniau, – paaiškina specialistė. – Tuo tarpu stiprios mineralizacijos vanduo turėtų būti geriamas kaip gydomasis, vadinasi, taikomas gydymo kursuose. Dažniausiai toks kursas trunka beveik mėnesį, perdieną išgeriant po tris atsakingai parinkto vandens stiklines numatytu gėrimo režimu.“
Blogas ženklas – troškulys
Gydytojos dietologės teigimu, dehidratacija žmogaus kūną ištinka, kai vandens išgeriama per mažai. Ryškus dehidratacijos signalas yra troškulys – jį pajutus, vandens gerti būtina siekiant kompensuoti organizmo patirtą žalą. Tačiau iš tiesų perdien vandens reikia gerti tiek, kad troškulio netektų pajusti.
„Jei žmogaus organizme pritrūksta vandens, atsiranda vadinamasis neigiamas vandens balansas, organizme sumažėja skysčių. Vanduo sudaro apie 60 proc. kiekvieno žmogaus kūno, ir šios vandens atsargos privalo nuolat būti pildomos, nes pačios nesikaupia. Moksliniai tyrimai rodo, kad atsiradusi lėtinė dehidratacija didina inkstų akmenligės, žarnų ar krūties vėžio riziką, taip pat tai siejama su vaikų nutukimu ar kitomis ligomis“, – sako Ž. Antonova.