Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docentas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas, neurochirurgas Kęstutis Skauminas „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ teigė, kad informacijos per pastarąjį dešimtmetį apie žmogaus nervų sistemą smarkiai padaugėjo. Tačiau toli gražu dar ne viską suprantame ir žinome apie smegenis.
Kaip pasakojo gydytojas, mokslai, kurie tiria smegenis, vadinami neuromokslais. Į jų sąrašą įrašyta ir matematika, fizika, biomedicina, psichologija. Tiriant smegenis tyrimų objektai yra patys įvairiausi – nuo ląstelių, genų iki žmogaus elgesio, fiziologijos.
„Visi šie mokslai pateikia didžiulį srautą naujos informacijos, bet vis tiek dar daug ko nežinome. Nežinome, kas yra sąmonė, daug ko nežinome apie dėmesio ir atminties mechanizmus. Nemokame susitvarkyti su smegenų vėžio kamieninėmis ląstelėmis, daug ko nesuprantame apie molekulinius mechanizmus, kurie sukelia tokias ligas kaip Alzheimeris. Klausimų yra labai daug“, – vardijo doc. K. Skauminas.
Tiek Europos Sąjunga, tiek JAV yra, pasak gydytojo, šios srities lyderės ir į smegenų tyrimus investuoja didžiulius išteklius. Todėl ir naujų atradimų labai daug.
„Paminėsiu vieną paprastą pavyzdį neurorobotikos srityje. Ne naujiena, kad žmogui netekus galūnės, pavyzdžiui, kojos aukščiau kelio sąnario, galima pritaikyti išmanųjį protezą, kuris geba perduoti smegenų motorinės žievės impulsus į tą patį protezą ir žmogus gali jį valdyti savo smegenimis. Tai – ne naujiena.
Tačiau, pasirodo, yra problema, kad tokiais atvejais žmogus subjektyviai jaučia, jog protezas yra sunkesnis, nei iš tiesų yra. Realybė tokia, kad protezas kelis kartus lengvesnis už paciento koją, nors pacientas jaučia kitaip. Ką padarė mokslininkai? Įdėjo jutiklių į protezo padą ir į dirbtinį sąnarį. Dabar įmanoma, kad žmogus ne tik valdytų mechaninę koją, bet ir jaustų ją“, – naujais mokslo pasiekimais dalijosi docentas.
Jei su tokiu protezu žmogus užlipa ant akmenuko, jaučia, kaip jis duria į protezą.
Kodėl senatvėje smegenys nebe taip gerai funkcionuoja?
Kaip „Žinių radijui“ pasakojo gydytojas, viskas įvyksta dėl senėjimo proceso, kuris priklauso tiek nuo genų, tiek nuo įvairių veiksnių.
Veiksniai, kurie yra organizme ir daro įtaką genų funkcionavimui, vadinami epigenetiniais veiksniais. Įtaką daro ir aplinkos veiksniai.
Doc. K. Skauminas paaiškina: kad ląstelė gyvuotų, jos branduolyje esanti informacija turi būti nuskaityta, jog būtų gaminami tam tikri baltymai. Tačiau yra gamtos duotas ribotas skaičius, kiek kartų tokia informacija gali būti nuskaityta. Ląstelė natūraliai pradeda senti ir žūti vien dėl to, kad baigiasi pakartojimų skaičius. Vyksta ir daugiau kitų procesų. Ląstelėje esančios mitochondrijos praranda savo funkciją, prarandami ryšiai tarp ląstelių, natūraliai mažėja mūsų turimų kamieninių ląstelių potencialas.
Prisideda ir blogėjanti kraujotaka bei ilgesnis reakcijos laikas, dėmesio, atminties sutrikimai.
Padėti gali bendravimas, poilsis ir žaidimai
Pastaruoju metu, pasak „Žinių radijo“ pašnekovo, kalbama apie keletą pagrindinių veiksnių, nulemiančių sveiką senėjimą.
„Pradėkime nuo to, kad smegenims reikia duoti darbo. Tai yra sąmoningas dėmesys, bet kokia protinė veikla, kuriai reikia sukaupto dėmesio“, – kalbėjo doc. K. Skauminas.
Kitas dalykas – judėjimas. Smegenims reikia, kad kūnas judėtų. Bent 3 kartai per savaitę po 30 ar 60 minučių aktyvaus fizinio judėjimo yra vienas iš veiksnių, senatvėje sumažinančių Alzheimerio, demencijos riziką.
Taip pat smegenims labai svarbu socialumas, bendravimas. Tačiau problema ta, kad senjorai vis mažiau bendrauja, nes turi mažiau galimybių ir progų tą daryti.
Vienas iš veiksnių, dėl kurių smegenys gali ilgiau funkcionuoti, yra žaidimai. Pasirodo, įvairūs žaidimai, tarp jų ir stalo žaidimai, ypač tie, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas žmogus, smegenims duoda didžiulę naudą.
Neužmirškime ir to, kad labai svarbus poilsis. Mūsų kūrybiškumas, naujos idėjos labai susijusios su poilsiu, sugebėjimu ilsėtis be jokio išankstinio plano. Taip, kaip darydavome vaikystėje, kai išbėgdavome į kiemą ir nežinodavome, ką ten veiksime, bet reaguodavome į aplinką.
Dar vienas smegenims svarbus veiksnys yra miegas. Ir kalbama ne tik apie nakties poilsį, kuris labai svarbus smegenims ir atminties mechanizmams. Numigti antroje dienos pusėje taip pat sveika – tai padeda atsikurti smegenims.
Tačiau labai svarbu, kokia tokio pietų miego trukmė.
„Yra atlikti tyrimai, palygintas 5, 10, 20 ir 30 minučių pogulis. Pasirodo, efektyviausia numigti 10 minučių. 5 minutės per mažai, o 20 ar 30 minučių per daug, nes iškart atsibudęs žmogus dar negali atlikti protinių veiksmų“, – patarė doc. K. Skauminas.
Maistas, be abejonės, taip pat susijęs su smegenų veikla. Nustatyta, kad yra speciali mityba, jog smegenys veiktų geriau. Kasdien reikia valgyti maisto, kuris turi daug skaidulų, taip pat neskaldytų grūdų, bent 6 kartus per savaitę turi būti valgoma žalios spalvos daržovių. Kitos spalvos daržovių – bent 2 kartus per savaitę. Negalima pamiršti ir riešutų bei pupelių. Reikia sumažinti raudonos mėsos kiekį – vartoti jos ne daugiau nei 4 kartus per savaitę. O žuvų svarbu valgyti bent kartą per savaitę.
Yra dalykų, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui, per didelio kiekio riebalų, nepatariama vartoti daugiau nei šaukšto sviesto per dieną. Maistui ruošti rekomenduojama naudoti tik alyvuogių aliejų.
Svarbu įtikinti smegenis, kad joms reikia mokytis
Žmonės išbando daugybę būdų treniruodami savo smegenis. Pavyzdžiui, kai kurie specialiai važinėja į darbą skirtingais keliais, kad nebūtų kito pasirinkimo ir reikėtų galvoti. Ar tai tinkamas būdas jas treniruoti?
„Tai geras būdas. Smegenims reikia duoti vis naujos informacijos. Dažnai važiuodami į darbą jau žinome, kur reikia persirikiuoti, kurioje vietoje bus duobių ir kur kamštis, tad kai kuriuos veiksmus galime atlikti negalvodami. Bet kad smegenyse vyktų pokyčių, mums reikia susikaupti. Naujas maršrutas to ir reikalauja. Jei nebus sąmoningo dėmesio, gali nebūti smegenų plastiškumo. Nauji dalykai, kuriuos mokomės, yra labai sveika. Tai gali būti ir kalba, ir žaidimas ar kas nors, ko dar nežinome“, – sakė doc. K. Skauminas.
Mokymasis, pasak gydytojo, yra procesas, kuris reikalauja energijos. Smegenys nenori mokytis, nes jos atsakingos tik už tai, kad tiesiog išliktume gyvi. Tiesa, mokymasis kartais padeda išlikti gyviems, bet tam reikia motyvacijos.
„Kad susikauptume, reikia, kad kažkas pažadintų smalsumą. Nauji dalykai tą ir daro, smalsumas priverčia atkreipti dėmesį, skatina neuroplastiškumą ir padeda išlikti sąmoningiems iki gilios senatvės. Smegenys yra linkusios taupyti energiją ir jas reikia įtikinti, kad tas dalykas, kuriuo ketinate užsiimti, naudingas. Reikia atsakyti sau į klausimą, kokia to mokymosi prasmė. Smegenims būtina žinoti atsakymą“, – patarė neurochirurgas.
Senjorai dažnai neturi motyvacijos, nes neranda atsakymo, kam jiems reikia mokytis, pavyzdžiui, naujos kalbos. Deja, ir jaunystėje motyvacija greitai išsenka, kai nežinai, kam tau prireiks to gyvenime.
„Kitas klausimas – kokia tos informacijos esmė? Trumpai ir aiškiai. Tik tada pradeda veikti mechanizmai, padedantys ilgą laiką sąmoningai sukoncentruoti dėmesį“, – sakė gydytojas.
O jei niekada nesilavinai ir nesimokei, bet senatvėje sugalvojai, kad reikia lavinti smegenis? Ar tai dar duos rezultatų?
„Atsakymas vienareikšmiškas: taip, niekada nevėlu pasirūpinti savo atmintimi ir pagerinti mąstymo gebėjimus. Įrodyta, kad procesai, kuriuos vadiname neuroplastiškumu, vyksta iki pat senatvės. Tai yra gera žinia mums visiems, kad iki gilios senatvės galime keisti smegenis“, – pasakojo doc. K. Skauminas.
Neurochirurgo buvo paklausta, ar įmanoma, jog dirbtinis intelektas taptų protingesnis už žmogaus smegenis.
„Reikia turėti omenyje, kad dirbtinis intelektas, jo kūrėjai yra labai pažengę. Buvo laikai, kai dirbtiniu intelektu laikėme programas, kurias suprogramuoja žmogus, ir jos vykdo algoritmus. Dabar, kai egzistuoja giluminis mokymasis, dirbtinis intelektas gali mokytis iš savo patirčių. Jau nebereikia, kad programuotojas suprogramuotų, ką privalo daryti ir galvoti. Vertinant tokį pagreitį, kaip vyksta mašinų mokymasis, be abejonės, žmogus su savo gebėjimais apdoroti informaciją gali atsilikti.
Visada atsargiai žiūriu į dirbtinio intelekto, kaip įrankio sau, kūrimą. Vieną kartą jau išradome lazdą ir praradome savo turėtus fizinius gebėjimus. Paskui išradome ugnį ir pradėjome termiškai apdoroti maistą, galima sakyti, kad praradome dantis, nes dantys – nebe kaip laukinių žvėrių. Todėl visada klausiu savęs, kas bus, kai susikursime dirbtinį protą. Ką tada prarasime?“ – kalbėjo „Žinių radijo“ pašnekovas.