Per dieną – arbatinis šaukštelis sviesto
Kiekvieno žmogaus mitybos racione riebalai kasdien turėtų sudaryti apie 30-35 procentus. Sočiųjų riebalų – iki 10 proc., o likusieji turėtų būti gaunami nesočiųjų riebalų (polinesočiųjų, mononesočiųjų) pavidalu.
Sviestas, pasak gydytojos dietologės, yra jau labai seniai naudojamas produktas, o jo gamybos procesas yra visiems aiškus.
„Sviestas yra sočiųjų riebalų šaltinis, aišku, individualiai vertinant situaciją, saikingai vartojamas gali būti kasdien. Saikingai – šaukštelis ar šaukštas, priklausomai nuo energijos poreikio“, – kalbėjo K. Jasmontienė.
„Žinoma, tai ir cholesterolio šaltinis, kurio mums reikia, bet ne per daug. Dėl to sočiųjų riebalų kiekis turi būti ribojamas“, – sakė gydytoja dietologė.
Itin svarbu, kaip pagamintas margarinas
Kalbant apie margariną, pasak pašnekovės, labai svarbu pažiūrėti, kas yra jo sudėtyje. Šio amžiaus rykštė – transriebalai. Įrodyta, jog jie reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, skatina aterosklerozės procesus, keičia cholesterolio apykaitą.
„Būdų, kaip gaminti margariną, yra keletas. Margarinas buvo gaminimas kaip alternatyva sviestui, tuo metu siekta itin mažinti sočiųjų riebalų vartojimą ir juos keisti kitomis alternatyvomis. Taigi margarinas buvo tarsi „gelbėtojas“ nuo sviesto ir visi tikėjosi, kad tai sveikesnė alternatyva“, – kalbėjo K. Jasmontienė.
Vis dėlto hidrinimo būdu gaminamas margarinas yra transriebalų šaltinis, taigi tai tikrai ne sveikesnė alternatyva.
„Svieste taip pat yra transriebalų, natūraliai, nes tam tikrų gyvūnų skrandyje jie patys pasigamina. Jų yra gyvulių piene, kai kurioje mėsoje“, – sakė gydytoja dietologė.
Gaminant margariną senuoju būdu, transriebalai pasidaro hidrinimo metu vandeniliui jungiantis prie riebalų rūgščių. Tokiu būdu susidariusios riebalų rūgštys nėra palankios sveikatai, dėl jų labai didėja širdies ir kraujagyslių rizika, greičiau vystosi aterosklerozė ir kitos ligos.
„Šiuolaikiniai margarino gaminimo būdai kitokie. Naudojami skirtingi aliejai: saulėgrąžų, alyvuogių aliejus. Tokiuose margarinuose vyrauja ne sotieji, o nesotieji riebalai, tačiau juose daugiau omega-6 riebiųjų rūgščių“, – kalbėjo pašnekovė.
Rinktis omega-3 riebalus
Būtent dėl omega-6 margarino reikėtų vengti. Mat omega-6 mums dažnai ne tik netrūksta, bet ir būna daug daugiau nei reikėtų.
„Tyrimai rodo, kad mūsų racione omega-3 ir omega-6 santykis yra ne 1:2 ar 1:3, kaip turėtų būti, bet 1:20. Tai reiškia, kad mūsų racione riebalai, gaunami kaip omega-6 riebiosios rūgštys, sudaro didžiąją dalį. O omega-3 riebalų racione turime pakankamai nedaug“, – sakė K. Jasmontienė.
Geresnis sprendimas, pasak gydytojos dietologės, rinktis įvairius produktus – salotas gardinti alyvuogių, kanapių, linų sėmenų aliejais – juos rinktis skirtingus, kartais į košę įdėti sviesto, ar užtepti ant duonos.
„Jei žmogui rekomenduojama itin riboti sočiuosius riebalus, bet labai norisi į sviestą panašaus skonio, tai galimas saikingas tokio margarino naudojimas, kurio sudėtyje nėra hidrintų riebalų. Nuo arbatinio šaukštelio tikrai nieko nenutiks, – patarė pašnekovė.
– Bet, jei manoma, jog margarine nėra sočiųjų riebalų, todėl jį galima valgyti neribotai, tuomet tokia išeitis netinka. “
Tad jei teko sustoti parduotuvėje prie pieno produktų ir mąstyti – rinktis sviestą ar margariną, geriau rinktis sviestą. Vis dėlto jį naudoti reikia saikingai.
„Tikrai nesurasime visų sviesto ir margarino pliusų ar minusų. Jei vartoti margariną patogiau – vienas arbatinis šaukštelis per dieną nepakenks. Bet, jei kalbame apie senuoju būdu gamintą margariną, jam reikia pasakyti griežtą ne, jis jokių privalumų neturi ir yra žalingas“, – sakė K. Jasmontienė.