Pirmiausia – dvasinė sveikata
Visi žinome, kad fizinę sveikatą galime pagerinti nuėję pas gydytoją, išgerdami vaistų ar kokių nors vaistažolių. Tačiau labai dažnai pamirštama, kad fizinei sveikatai didelę įtaką daro psichinė sveikata.
O ją lemia geri santykiai šeimoje ir su artimais žmonėmis. Dažnai kartojama, kad reikia mylėti save, tačiau yra vienas „bet“. Mylėti save yra gerai, bet negalime to daryti egoistiškai, nieko nematant aplink, nes taip viską tik pabloginsime.
Gera socialinė sveikata būna tada, kai myli savo darbą, esi geros nuotaikos, ne tik save, bet ir kitus įkvėpi, palaikai. Jei žmogus blogos nuotaikos, su niekuo nebendrauja, yra užsidaręs – jam daug sunkiau išlikti sveikam arba susirgus sunkiomis ligomis greičiau pasveikti.
Kita socialinės sveikatos pusė, kad reikia rūpintis ne tik švara namuose, bet ir aplink save – reikia stengtis susitvarkyti sode, miške, neteršti gamtos ar vandens, nes juk vėliau tą patį vandenį ir gersime. Viskas yra labai susiję, turime rūpintis aplinka ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
Dvasinė sveikata beveik visada nustumiama į pakraštį ir apie ją prisimename tik tada, kai jau niekas kitas nebepadeda. O juk nuo senų laikų sakoma, kad pirmiausia gydo žodis, tada vaistažolės ir tik po to peilis, tai yra operacijos.
Su mumis dažniausiai būna atvirkščiai – skauda, einame operuotis, po operacijos komplikacijos – geriame vaistus, o kai niekas nebepadeda pradedame gerti vaistažoles. Galiausiai kreipiamės pagalbos visur, kur tik galime, neretai nutinka, kad žmogus nueina ir pas šarlatanus.
Nuoširdus darbas, nuoširdi malda kartais daro tikrai didelius stebuklus. Todėl dar kartą sakau – fizinė, psichinė, socialinė ir dvasinė sveikata nėra atskiras dalykas, tai viena kitą papildančios dalys ir sveiki galime būti tik tada, jei rūpinamės jomis visomis.
Jonažolė padės išgyventi žiemą
Suprantama, kad mūsų sveikatai didžiulę įtaką daro metų laikai. Vasarą mes gauname palaikymą iš gamtos – šviečia saulė, gaminasi vitaminas D, esame geros nuotaikos, dažniausiai atostogaujame, daug maudomės, daug laiko praleidžiame gryname ore. Visa tai padeda mūsų sveikatai.
Rudenį ir žiemą saulės gauname mažiau, neretai žmonės skundžiasi skrandžio rūgštimis, sąnarių skausmais, nuotaika prastėja. Taip nutinka, nes visai negauname gamtos palaikymo – nei saulės, nei vandens. Vienintelis pasivaikščiojimas – iki parduotuvės ir namo. Diena trumpa, o darbų daugiau nei vasarą, nuolat skubame.
Seniau žmonės daugiausia darbų dirbdavo vasarą, nes dienos ilgos, o oras geras. Žiemą megzdavo kojines, pindavo sodus.
Todėl žiemos metu reikėtų papildomai stiprinti sveikatą ir gerti vaistažolių arbatų, pavyzdžiui, jonažolės, juozažolės, rapontiko, auksinės šaknies. Daugiau apie mus gydančius augalus galite perskaityti mano knygoje „Vaikai vaistažolių pasaulyje“.
Žiemą būtina nepamiršti bičių produktų. Visi šie produktai padeda išgyventi tą nepalankų tamsų metą. Ir, žinoma, savo viduje reikia susikurti kažką, kas darytų tave laimingu, savotišką žiburėlį. Padeda ir bendravimas.
Svarbu įsiklausyti į savo kūną, pabandyti suvokti, kokia tikroji ligų priežastis.
Geriausias būdas tamsią žiemą pasisemti energijos – nuveikti kažką dėl kitų. Kai darome kokią nors mėgstamą veiklą, energijos atsiranda labai daug. Jei atsikeli ryte ir jauti, kad nėra jėgų, iškart sieki puodelio kavos.
Išgėrei kavos, atrodo, kažkas su plaktuku davė per galvą, motyvacija padidėjo, jėgų atsirado, bet nuėjus į nemėgstamą darbą vėl viskas prasideda iš naujo.
Žinoma, saikingas kavos vartojimas nėra blogas dalykas, bet reikia ją riboti. Vietoje kavos geriau tada išsikasti kiaulpienės šaknų ir paskrudinti ant keptuvės, sumalti ir pasidaryti kiaulpienių kavą, tą patį galima padaryti ir iš trūkažolių.
Ryte – gauromečio arbata
Vis dėlto pagrindinis dalykas, kodėl neturime energijos, slypi giliau. Kiekvienam reikia pabandyti padėti kitam be atlygio – artimiesiems ir nebūtinai tik jiems. Tada pamatysite, kaip jėgos atsiras savaime.
Žinoma, reikia nepamiršti ir kontrastinio dušo, mankštos. Atsikėlei ryte – aliejaus šaukštą į burną, paskalavai, išspjovei, toksinai susigėrė į liežuvį. Nusivalei liežuvį su dantų šepetėliu ar gramdikliu, dantis išsivalei, išgėrei stiklinę arbatos, pavyzdžiui, su gauromečiu ir juodaisiais serbentais, ir rytas jau visai neblogas.
O jei tik akis pramerkei, išgėrei kavos, sukimšai sumuštinį ir eini, dar geriau, jei nėra normalios mitybos, į namus grįžti naktį, o tada prieš miegą sukerti 3 cepelinus ir į lovą, koks tada bus rytas?Todėl linkiu nepamiršti, kad sveikata – ne tik vaistai. Mūsų sveikatai labai svarbu viskas – ir fizinis aktyvumas, ir vaistažolės, ir mityba, ir psichinė, dvasinė, socialinė sveikata.