Kineziterapeutas Tomas Linksmuolis diskusijų festivalyje „Būtent!“ pasakojo, kad pagal mokslinius tyrimus, bėgimas nėra kenksmingas keliams.
„Mokslas rodo, kad bėgimas nėra kenksmingas keliams, bet viskas priklauso nuo pasirinko krūvio, adaptacijos. Reikia žinoti bėgimo techniką, tada mažiau šansų traumai. Bėgikai statistiškai senatvėje turi mažiau problemų su kelio sąnariais nei nebėgantys žmonės“, – sakė T. Linksmuolis.
Problemos su sąnariais, pasak kineziterapeuto, dažniausiai atsiranda tada, kai judama nepakankamai. Mat sąnariai maistines medžiagas gauna tik judėdami.
„Sėdėjimas ir per mažas fizinis aktyvumas yra daug didesnis rizikos faktorius pažeisti sąnarius nei bėgimas“, – kalbėjo kineziterapeutas.
Visgi tuoj pat atsistoti nuo kėdės ir pradėti bėgti maratoną – tikrai nėra gera mintis. Kaip ir viskam, taip ir ilgesniam bėgimui reikia ruoštis.
„Iš pradžių geriau bėgti kas antrą dieną, nes sausgyslių, raiščių atsistatymo greitis yra apie 72 valandas. Bėgant kasdien galime pernelyg nuvarginti jungiamąjį audinį ir padaryti jį labai jautrų. Dažniausiai tokiu atveju pradeda skaudėti sausgysles“, – sakė T. Linksmuolis.
Kineziterapeutas pasakoja, kad neretai fiziškai neaktyvūs žmonės pradeda bėgti per daug, per intensyviai ir per dažnai.
„Norint pradėti bėgioti, i pradžių rekomenduojama maišyti bėgimą su ėjimu. Taip pat krūvį reikia didinti po truputį. Jei jis didinamas smarkiai, žmogus labai greitai atsiras kineziterapeuto kabinete. Per savaitę bendrą fizinį krūvį galima kelti tik apie 20 proc.“, – kalbėjo kineziterapeutas.
Taip pat pašnekovas pateikė ir įdomų faktą. Didžiausias dopamino, tai yra malonumo hormono, kiekis išskiriamas ne pabėgiojus, bet tada, kai nusprendžiame, kad įveikėme savo vidinį tinginį ir eisime pabėgioti.
Atsisakyti angliavandenių negalima
Mitybos ir sveikos gyvensenos specialistas dr. Artūras Sujeta diskusijoje pabrėžė, kad pradėjus bėgioti žmonės drastiškai atsisako angliavandenių. Tačiau to daryti taip pat nereikėtų.
„Profesionalūs sportininkai turi savo mitybos planus, kurie šiek tiek skiriasi nuo sporto rūšies. Labai dažnas mitas, ypač tarp pradedančių bėgikų, kad jie drastiškai sumažina angliavandenių vartojimą. Tada atsiranda pernelyg intensyvių treniruočių, „persitreniravimo“ simptomai. Žmogus bėga ne kas antrą dieną, o kasdien, valgo nedaug ir vis silpsta. O tada eina pas kineziterapeutus, nes įvyksta traumos“, – sakė dr. A. Sujeta.
Ar bėgiojimas basomis – naudingesnis?
Kai kurie bėgikai šventai įsitikinę, kad bėgti reikia tik basomis. Tačiau ar tai tikrai naudingiau? Deja, vienareikšmiško atsakymo nėra.
„Dažnai žmonės, kurie būna tvirtai įsitikinę, kad reikia bėgioti arba vaikščioti basomis, šios tiesos būna labai smarkiai įsitikinę. Jiems tai kone religinis klausimas. Antropologiškai žiūrint, ši mada gimė iš knygos „Gimęs bėgti“. Tačiau kita knyga nagrinėja tą pačią aprašytą hadzą gentį ir paaiškėjo, kad jie basomis bėga tik kartą per metus.
Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Kita vertus, avalynė iš tiesų keičia bėgimo mechaniką. Tyrimai nerodo, kad bėgimo avalynė prideda didžiulę naudą. Tad turėtume sugebėti bėgti basi, bet ar tą turėtume daryti nuolat? Būtų ekstremalu. Aš asmeniškai bėgu su minimalistine avalyne, nes tikiu, kad koja tada dirba labiau, nei bėgant su smarkiai paminkštintais bateliais“, – sakė kineziterapeutas.
Įdomu ir tai, kad tempimo pratimai prieš bėgimą nėra būtini. Visiškai užtenka, jei prieš bėgimą išeisite pasivaikščioti.
„Bėgiojimui tempimo pratimai nieko nekeičia. Jėgos sporte jie gali padaryti įtakos, bet bėgimui tai nėra rimtas faktorius. Nieko nepagrįstas teiginys, kad jie sumažina traumų riziką. Kita vertus, jei ką tik pakilome nuo kėdės, prieš pradedant bėgti pasirąžyti ir padaryti kelis judesius būtų visai protinga. Bet labai geras apšilimas yra tiesiog ėjimas prieš bėgimą. Jei eisime 10 minučių ir po to pradėsime bėgti, jau viską būsime apšilę“, – patarė T. Linksmuolis.