Pati jogą lankiau apie dvejus metus. Treniruotės vykdavo kartą per savaitę. Visų sąnarių ir raumenų grupių apšilimas, tempimo pratimai, kvėpavimo pratimai – viskas kaip priklauso. Trenerė – profesionali ir puiki. Pasiekimai tapo matomi po pusmečio. Nors po treniruotės viską skaudėdavo ir jausdavausi pavargusi, visus pratimus atlikdavau labai gerai. Juk visą vaikystę šokau. Vis dėlto ilgainiui pastebėjau, kad pasilenkus ar pritūpus ėmė varginti nugaros ir kojų sąnarių skausmai.
Trenerė guosdavo, neva skausmas – požymis, kad „sąnariai pradėjo dirbti ir yra gerai“. Neseniai atlikusi skrandžio tyrimą, buvau nustebinta išvados – skrandžio išvarža. Juk nieko sunkiai nekilnojau, anksčiau jos neturėjau. Sutapimas? O gal per sąžiningai atliekamos jogos asanos galėjo pakenkti?
Ieškodama informacijos apie galimas jogos traumas nesu balta varna. Pasirodo, dar 2008 m. Suomijoje atliktas tyrimas nustatė, kad iš apklaustų 300 veikiančių jogos studijų 1000 valandų užsiėmimų priskiriama 1,18 įvykstančių traumų. Jogos traumos tirtos ir Australijoje. 2012 m. apklausta 2500 jogą lankančių respondentų. 2,4 proc. iš jų turėjo jogos sukeltų sveikatos problemų tais metais, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
Dažniausiai pasitaikančius pavojus sveikatai, susijusius su jogos treniruotėmis, manau, reikėtų įvardyti, kad ir koks populiarus užsiėmimas tai būtų. Tuomet treniruotės taps saugesnės ir veiksmingesnės. Šia tema pakalbinome Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sporto medicinos ir reabilitacijos gydytoją dr. Gediminą Tankevičių.
– Dėl ko galima patirti traumų praktikuojant jogą ir kokios yra dažniausios?
–Jogos seansų metu dažniausiai pasitaiko raumenų, sausgyslių, raiščių patempimų. Pats traumų dažnis nėra didelis – palyginti su kitomis sporto šakomis, net dešimtis kartų mažesnis. Traumų skaičius didėja su amžiumi, nes raiščiai, raumenys ir sausgyslės praranda elastingumą, taip pat retėja kaulai, kremzlių atsparumas apkrovoms irgi būna mažesnis. Dažniausiai traumų patiriama juosmenyje, kakle, pečiuose, kelių ir klubų sąnariuose.
– Ką reikėtų žinoti pradėjus lankyti jogos treniruotes?
– Kaip ir pradedant praktikuoti bet kurią sporto šaką, esant gretutinių sveikatos sutrikimų ar tiesiog anksčiau visai nesportavus, verta pasitarti su gydytoju ir įvertinti treniruočių riziką. Lankant jogą, palyginti su kitomis fizinio aktyvumo rūšimis, rizika susižaloti yra santykinai nedidelė. Ji didėja su amžiumi. Labai svarbu iš pradžių lankyti pradedančiųjų grupę, kur mokoma nesudėtingų asanų ir pirminių technikų.
– Ar visiems tinka joga?
– Joga netinka turintiems problemų dėl ūmios ir nestabilios stuburo patologijos, ypač dėl tarpslankstelinių diskų išvaržos, nervinių šaknelių uždegimo ar spaudimo reiškinių. Tokiais atvejais gali būti taikomi pavieniai, tikslingai atrinkti, jogos arba specialūs tam tikrų raumenų ar jų grupių atpalaidavimo, tonizavimo pratimai.
– Raumenų apšilimas – kas tai?
– Raumenų apšilimas – tai veikla, pagerinanti kraujotaką raumenyse. Raumuo įšyla, pagerėja jo funkcionalumas, sumažėja traumų rizika.
– Naują jogos pozą visi stengiamės pakartoti tobulai, bet ar tai sveika?
– Tobulai pakartoti be išugdytų įgūdžių neįmanoma. Nereikia persistengti. Pirmuose užsiėmimuose reikia jogos tik paragauti, suprasti, kas tai, analizuoti pojūčius po treniruotės ir panašiai.
– Grupinėje jogoje visiems duodama vienodai pratimų – ar tai gerai?
– Visiems grupinėje jogos treniruotėje nebus optimalu. Tačiau kiekvienas turi mokėti adaptuoti pratimus sau, kad jie nesukeltų problemų, bet duotų kuo didesnę naudą. Nereikia jogoje lygintis su kitais – privalu palengva progresuoti savu tempu.
– Kaip paruošti raumenis treniruotei?
– Subalansuotoje jogos treniruotėje pratimai bus sudėlioti taip, kad raumenys palengva sušils ir aktyvuosis. Jei yra kokių nors įsisenėjusių problemų su kai kuriais sąnariais ar kitomis struktūromis, tuomet specifinius pratimus toms vietoms reikėtų atlikti savarankiškai prieš treniruotę.
– Kiek kartų per savaitę turėtų vykti užsiėmimai?
– Jogą galima praktikuoti ir kasdien. Svarbu, kad pratybų apimtis ir turinys būtų subalansuoti, nesukeltų pervargimo.
– Jei jauti skausmą, nustoti daryti pratimą ar tęsti?
– Užsiimant joga skausmų kęsti tikrai nederėtų. Pratimus reikia atlikti be skausmo arba gali būti jaučiamas lengvai kontroliuojamas diskomfortas. Jei skausmas aštrus ir nekontroliuojamas, tokių veiksmų būtina atsisakyti ir išvengti ateityje.
– Kodėl svarbu daryti pertraukas per treniruotę?
– Jei jogos pratybos ne intensyvios, specialių pertraukų nereikia. Tačiau jei pratimai intensyvūs, tuomet per pertraukėles atslūgsta įtampa, pailsi raumenys, atsigauna kvėpavimas ir kraujotaka. Jogoje turi būti akcentuojama proceso kokybė, o ne kiekybė, todėl nereikia skubėti.
– Jei nutraukiame treniruotes kelioms savaitėms, ar grįžus reikėtų treniruotis lengviau?
– Jei nutraukiame treniruotes dėl išvykos ar panašių aplinkybių, bent nedidelę mankštą reikėtų daryti savarankiškai, palaikyti formą. O jei praleidome dėl ligos arba traumos, tuomet rekomenduotina pradėti sportuoti palengva. Prie įprasto krūvio grįžkite palaipsniui, nepersistengdami.