Mėsos suvalgome net 3 kartus daugiau nei reikėtų – kuo ją galima pakeisti ir kur gauti pakankamai baltymų

Augalinė mityba – visiškas atsisakymas gyvulinės kilmės produktų, tai yra mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių. Kampanijos „Nori gali“ koordinatorė Austėja Vakarinaitė sako, kad pati taip maitinasi jau ne vienus metus, todėl gali patvirtinti, kad toks maistas yra ir maistingas, ir sotus.

Be to, augalinės mitybos šalininkai tikrai nevalgo vien salotos lapų – jų racione yra kruopos, grūdai, sėklos, riešutai, sveiki aliejai, sojos produktai.

„Sportininkų bendruomenėje, ypač tarp ištvermės sportą praktikuojančių žmonių, irgi yra labai daug tik augaliniu maistu besimaitinančių žmonių“, – sakė A. Vakarinaitė.

Augaline mityba dažniausiai domimasi dėl 3 pagrindinių priežasčių: sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės.

„Man asmeniškai pats paveikiausias buvo gyvūnų gerovės argumentas, bet daugiausiai žmonių augaliniu maistu domisi dėl sveikatos“, – kalbėjo LNK pašnekovė.

Rudenį pasirodžiusioje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva pakliūva tarp daugiausiai mėsos pasaulyje suvartojančių valstybių. Negana to, kritiškai viršijame rekomenduojamą mėsos kiekį.

„Pasaulio sveikatos organizacija skatina neviršyti 30 kg suvalgomo mėsos kiekio per metus, o Lietuvoje statistinis lietuvis suvalgo apie 100 kg mėsos per metus. Tai trigubai daugiau. Mėsa yra turtinga baltymais, tačiau baltymus nesunku pakeisti augaliniais produktais. Daugiausiai jų turi ankštinės daržovės, fermentuoti sojos produktai, žemės riešutai, sėklos. Pavyzdžiui, čija sėklos turi visas 9 amino rūgštis“, – kalbėjo A. Vakarinaitė.

Visgi drastiškų pokyčių imtis nebūtina. Pasak A. Vakarinaitės, kartais rekomenduojama augalinę mitybą išbandyti kelias dienas, o ne iškart prie jos pereiti.

„Rekomenduojame pradėti nuo vienos augalinės dienos per savaitę, vieno augalinio patiekalo per dieną ir taip po truputį žiūrėti, ar toks maistas tinka. Jei tinka, po truputį augalinio maisto porcijas didinti“, – sakė A. Vakarinaitė.

Dar geriau, jei maitinamasi besilaikant sezoniškumo. Lietuvoje, kai turime visus 4 sezonus, jiems besikeičiant mityba taip pat turėtų keistis pagal tuo metu esančias daržoves. Pašnekovė sako, kad pravartu pasivaikščioti ir po pievas, kuriose dabar gausu maistinių laukinių augalų – dilgėlių, garšvų.

„Tokius laukinius augalus galima dėti į salotas, glotnučius, sriubas. Kai kurie valgo pumpurus, tai irgi geras pasirinkimas“, – kalbėjo pašnekovė.

LNK Žinių pokalbį rasite čia: