Tūkstančiai mokslinių straipsnių sako tą patį: daugiau daržovių, natūralių prieskonių, augalinės kilmės riebalų, įvairių baltymų šaltinių ir kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų (polifenolių, tirpių ir netirpių vandenyje vitaminų, riebiųjų omega 3 rūgščių). Norint būti tikram, reikia įsivertinti, ar jūsų mitybos strategija atitinka 3 pagrindinius kriterijus:
1. Ilgalaikis poveikis – suderinamumas su jūsų gyvensenos ritmu.
2. Suderinamumas su jūsų pasirinktu fiziniu krūviu ar sporto šaka.
3. Sveikatai palankus – ilgalaikis mitybos strategijos poveikis.
Bendrąja prasme, sveikatai palankiausios mitybos strategijomis laikomos kelios dietos, tarp jų DASH ir Viduržemio jūros regiono.
Kokios priežastys lėmė ketogeninės dietos populiarumą?
Tarp sveikų, o taip pat, turinčių nutukimą ar tiesiog nepatenkintų savo kūno įvaizdžiu, žmonių greitas rezultatas visada yra viliojantis.
Žmonės, remiantis geriausiais apžvalginiais straipsniais, visada yra linkę labiau pasitikėti žinomais nuomonės formuotojais ir jų skleidžiama informacija, kuri, dažnu atveju, neatitinka realybės ir nėra moksliškai pagrįsta. Dažnai greitas rezultatų siekimas prasilenkia ir su sveikatingumo samprata, o kartais tampa ir rimtų sveikatos problemų priežastimi.
Visgi, jeigu žmogus nusprendžia laikytis ketogeninės dietos? Kokios yra bendros ketogeninės dietos maisto medžiagų gairės?
Vadovaujantis ketogenine mitybos strategija, 70-80 proc. paros energijos sudaro riebalai (didžioji dalis nesotieji), 10-40 g angliavandenių per dieną, 2-2,5 g/1 kg baltymų per dieną (Cox et al. 2016). Galiu užtikrintai pasakyti, kad tokios mitybos strategijos laikytis yra labai sunku. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, ilgesnis nei kelių savaičių rėžimas tampa tikru valios iššūkiu.
Kam skirta ši dieta?
Visų pirma, ketogeninė dieta yra geras pasirinkimas tiems, kuriuos jau kankina neurodegeneracinės ligos. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais ir tyrimai su žmonėmis rodo, kad ši mitybos strategija gali būti taikoma sergant neurodegeneracinėmis ligomis. Epilepsija, Alzheimeris, Parkinsono, Amyotrofinė lateralinė sklerozė ir kt. Ko gero geriausiai ištirtas poveikis epilepsijos ligos eigai taikant ketogeninę dietą rodo ženkliai daugiau pliusų su nedideliais pašaliniai poveikiais (Herrero et al. 2020; Boison et al. 2017; Prins et al. 2005; Tai et al. 2007, 2008; Puchowicz et al. 2008). Pabrėžiu, pirminė dietos paskirtis – tam tikros medicininės būklės. Dėl jos taikymo sveikiems asmenims kyla daug diskusijų.
Ar ketogeninė dieta gali turėti naudos taikant ją prie kitų sveikatos būklių?
Ketogeninė dieta ir onkologija šiai dienai taip pat daug klausimų ir susidomėjimo reikalaujanti tema. Labai mažai tyrimų ir dar mažiau įrodymų, bet nepalanki metabolinė aplinka, sukuriama ketogeninės dietos metu, gali būti vienas iš svarbių kompleksinio gydymo komponentų kartu taikant, pavyzdžiui, chemoterapija (Weber et al. 2019). Tačiau tvirtai apie tai kalbėti dar yra per anksti.
Kodėl žmonės renkasi šią dietą svorio mažinimui?
Per trumpą laiką taikant labai žemo kaloringumo ketogeninę dietą (žinoma, su gydytojo priežiūra), tai gali būti neblogas būdas siekiant sumažinti kūno svorį net esant lengvam inkstų nepakankamumui (Bruci et al. 2020). Tačiau, daugybė kitų tyrimų, tarp jų ir tyrimai su gyvūnais, rodo daug potencialių pavojų, pavyzdžiui, kaulinės masės mažėjimas, jojo efektas, kognityvinio (protinio) darbingumo pokyčiai (Miles and Skelton 2020; Ding et al. 2019). Jei yra nutukimas, ši mitybos strategija gali būti taikoma ribotą laiką, bet su gydytojo priežiūra.
O kaip sportas? Ar sportuojantys žmonės gali tikėtis ilgalaikių naudų taikant šią dietą?
Vadovaujantis šiuo mitybos modeliu ilgesnį laiką, daugėja šansų ne tik pabloginti sportinius rezultatus (Burke et al. 2017; Burke 2015; ), bet ir turėti rimtų bėdų dėl kaulinio audinio (Hammond et al. 2019; Heikura et al. 2020). Tarptautinė sporto mitybos draugija teigia, kad ilgalaikės naudos taikant šią dietą sporte tikėtis neverta.
Sportininkams mėgėjams tai dažnu atveju net pablogina rezultatus.
Koks galutinis verdiktas?
Remiantis atliktais ir publikuotais moksliniai tyrimais, apžvalginiais straipsniais bei meta analizėmis, kiekvienas, kuris laikosi šios dietos, gali tikėtis skirtingų rezultatų. Savarankiškai eksperimentuoti su keto mityba nerekomenduočiau niekam, ypatingai tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų, inkstų veiklos sutrikimų, serga antrojo tipo diabetu. Ir dar labiau tiems, kurie galvoja, kad gerdami kokosų aliejų taps sveikesni ypač ilgą laiką. Ketogeninė mityba yra neblogas sprendimas sergantiesiems tam tikromis ligomis, nutukusiems asmenims, tačiau tik su specialisto priežiūra.
Anot Seidelmann et al. 2018, savo gyvenimą sėkmingai patrumpinsite drastiškai apriboję tiek riebalus, tiek ir angliavandenius.
Naudota literatūra:
1. Cox et al. 2016. Nutritional ketosis alters fuel preference and thereby endurance performance in athletes. Cell Metab. 24(2):256–68.
2. Burke LM. Re-examining high-fat diets for sports performance: did we call the ‘nail in the coffin’ too soon? Sports Med. 2015;45(Suppl 1):S33–49.
3. Yeo et al. 2011. Fat adaptation in welltrained athletes: effects on cell metabolism. Appl Physiol Nutr Metab. 36(1):12–22.
4. Leckey et al. 2018. High dietary fat intake increases fat oxidation and reduces skeletal muscle mitochondrial respiration in trained humans. FASEB J. 32(6):2979–91. fj.201700993R.
5. Burke et al. 2017. Low carbohydrate, high fat diet impairs exercise economy and negates the performance benefit from intensified training in elite race walkers. J Physiol. 595(9): 2785–807.
6. Weber et al. 2019. Ketogenic diet in the treatment of cancer - Where do we stand? Mol Metab. doi: 10.1016/j.molmet.2019.06.026.
7. Herrero et al. 2020. Safety and Effectiveness of the Prolonged Treatment of Children with a Ketogenic Diet. Nutrients. doi.10.3390/nu12020306.
8. Bruci et al. 2020. Very Low-Calorie Ketogenic Diet: A Safe and Effective Tool for Weight Loss in Patients With Obesity and Mild Kidney Failure. Nutrients. doi: 10.3390/nu12020333.
9. Boison et al. 2017. New insights into the mechanisms of the ketogenic diet. Curr Opin Neurol. doi: 10.1097/WCO.0000000000000432.
10. Hammond et al. 2019. Post‐exercise carbohydrate and energy availability induce independent effects on skeletal muscle cell signalling and bone turnover: implications for training adaptation. The Journal of Physiology. Heikura et al. 2020. A Short-Term Ketogenic Diet Impairs Markers of Bone Health in Response to Exercise. Front. Endocrinol. doi.org/10.3389/fendo.2019.00880.
11. Miles and Skelton. 2020. Male mice placed on a ketogenic diet from postnatal day (P) 21 through adulthood have reduced growth, are hypoactive, show increased freezing in a conditioned fear paradigm, and have spatial learning deficits. Brain Res. doi.
10.1016/j.brainres.2020.146697.
12. Ding et al. 2019. Bone loss and biomechanical reduction of appendicular and axial bones under ketogenic diet in rats. Experimental and Therapeutic Medicine. doi:10.3892/etm.2019.7241.
13. Seidelmann et al. 2018. Dietary carbohydrate intake and mortality: a prospective cohort study and meta-analysis. Lancet Public Health. 3(9):e419–28.