Skausmas vis kartosis, jei nebus stiprinami raumenys
V. Dudonienė pastebi, jog šiuo metu kineziterapijos specialybė yra itin populiari. Tai – skausmo ar traumų gydymas judesiu.
„Turėjome profesorių, kuris sakydavo, kad daugumą vaistų gali pakeisti judesys, bet nėra nė vieno vaisto, kuris pakeistų judesį“, – prisiminė kineziterapeutė.
Kaip pasakojo laidos pašnekovė, nugaros skausmas dažniausiai būna skirstomas į dvi grupes – ūmų ir lėtinį. Jei skausmas lėtinis, pacientui reikia pačiam dirbti su savo kūnu, kad situacija pagerėtų. O jei skausmas ūmus, bėgama pas gydytojus.
Tačiau specialistė pabrėžia: jei žmogus pats nesiima veiksmų, skausmas vis kartosis ir kartosis.
„Jei labai skauda nugarą, žmonės dažniausiai bėga pas kineziterapeutą, pas neurologą arba vaistinėje prašo medikamentų. Bet reikia šias problemas spręsti ir pačiam. Negali kiekvieną kartą prasidėjus ūmiam skausmui padėti tik kineziterapeutas, kuris, uždėjęs rankas, atpalaidavo tam tikrus taškus. Skausmą reikia sutvarkyti stiprinant raumenis. Nes jei raumenys bus silpni, niekada problemos neišspręsi“, – sakė V. Dudonienė.
Įdomu tai, jog skausmą sukelti gali ne tik trauma, nesėkmingas kėlimas, stūmimas ar panašiai. Lygiai taip pat skausmas gali būti psichoemocinis. Tokiu atveju nėra jokių rimtų fiziologinių pakitimų – jokios išvaržos ar patempimo, tačiau nugarą vis tiek skauda.
„Netgi yra tyrimai: atliekamas skrodimas po žmogaus mirties tam, kuris niekada gyvenime nesiskundė dėl nugaros skausmo, o pamatoma, kad stuburas baisus. Kitam, kuris skundėsi, po skrodimo pasirodo, kad nebuvo jokios skausmo priežasties. Tai ir yra psichoemocinis skausmas“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak V. Dudonienės, yra pastebėta, jog jei žmogus įsitraukia į teisinius procesus, eina bylinėtis, yra nepatenkintas, jam taip pat dažnai pradeda skaudėti nugarą. Kuo labiau įsisukama į teismų procesą, tuo didesnis nugaros skausmas.
Kineziterapeutės teigimu, dauguma žmonių, kurie kreipiasi į specialistą pagalbos, jaučia nespecifinius nugaros skausmus.
„Tai reiškia, kad konkrečios priežasties, dėl kurios kreipiamasi, tarsi nėra. Tai simptomų, nusiskundimų puokštė, bet tikroji priežastis nežinoma. Manau, kad dalį tokių skausmų galima priskirti psichoemociniam skausmui. Aišku, tikriausiai bus ir raumenų disbalansas, ir netaisyklingas kėlimas, nešimas, tačiau kartu bus ir nepasitenkinimas darbu, atlyginimu, gyvenimu“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo pašnekovė.
Kaip pasakojo V. Dudonienė, vertinant paciento sveikatą labai svarbu apžiūrėti laikyseną ir nugaros, kūno linkius. Taip pat vertinamas raumenų disbalansas. Pasirodo, žmogui iš tiesų svarbesnė yra giliųjų raumenų ištvermė nei didelė raumenų jėga.
Tad ir tokių „lenktynių“, kai konkuruojama, kas ilgiau išlaikys, tarkime, „lentą“ (pilvo preso), turėtų nebūti. Mat jei žmogaus pilvo raumenys 3 kartus ištvermingesni nei nugaros, iškart sakoma, kad jis kentės nugaros skausmą, nes yra raumenų disbalansas.
Nugarą gali skaudėti ir dėl vidaus organų ligų, taip pat ir nuo pažengusių onkologinių ligų.
Skausmą gali nulemti ir odontologinės problemos
Kineziterapeutė pasakojo, jog nugaros skausmas gali būti nulemtas ne tik psichoemocinių ar trauminių veiksnių, tačiau ir odontologinių problemų.
„Pati prieš kelias savaites konferencijoje skaičiau pranešimą, kaip statinė ir dinaminė pusiausvyra yra susijusi su žandikaulio padėtimi. Po manęs pranešimą skaitė žmogus, kuris dirba Šveicarijos klinikoje. Jie nugaros korekcijas pradeda žiūrėti nuo dantų. Jei viršutinis ar apatinis žandikaulis išsikišęs, kažkas pasislinkę. Organizme yra labai didelė sąsaja tarp skirtingų kūno dalių. Bet šis specialistas aiškiais pavyzdžiais rodė, kaip atstato sąkandį ir kaip koreguojasi stuburas“, – sakė V. Dudonienė.
Pašnekovės teigimu, tėvams į vaiko žandikaulį reikėtų atkreipti dėmesį jau nuo pirmųjų mėnesių. Mat nuo čiulptuko čiulpimo vaikams formuojasi pailga ir atsikišusi į priekį žandikaulio linija.
„Tėvai turėtų neleisti taip žandikauliui susiformuoti, jį masažuoti, kol kūno struktūros minkštos. Vėliau jau būna daug sunkiau.
Galvos padėtis susijusi su žandikaulio padėtimi. Jei žandikaulis atsikišęs, apatinis ar viršutinis, tai ir galvos padėtis būna priekyje ar atgal atsikišusi, tokia padėtis apkrauna kaklą, apkrauna stuburą“, – sakė specialistė.
Kineziterapeutė laidoje prisiminė ir labiausiai suerzinusį pacientą savo karjeroje.
„Dirbau klinikoje, kur pacientai turėdavo stuburo, nugaros problemų, turėdavau pacientui pusę valandos. Turėjau vieną pacientą, kuris rūkė, duso, visas buvo raudonas, mėlynas. Atėjo į konsultaciją dėl nugaros skausmo. Aiškinausi, kiek jis gali nueiti, ar gali užlipti į 3 aukštą, kuriame gyvena, o užlipti negali, dūsta, reikia ilsėtis.
Aš jam aiškinu, kad reikia vaikščioti, po truputį didinti krūvį. Labai daug rūko, reikėtų mažinti cigarečių kiekį, nes su tuo irgi susijęs nugaros skausmas. Ir jis man sako: „tu man čia neaiškink, duok vaistų“. Mes, kineziterapeutai, neturime teisės išrašinėti receptų. Tai kam tada eini, jei nesiruoši nieko keisti? Skauda, dūsta, cholesterolis per didelis, antsvoris, spaudimas padidėjęs, o jis sako, kad nieko nedarys“, – pasakojo kineziterapeutė ir priminė, jog norint išvengti ar sumažinti nugaros skausmą reikia ir paties žmogaus pastangų.