Remiantis žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtu nauju tyrimu, išgeriant du ar daugiau puodelių juodosios arbatos per dieną, sumažėja mirties nuo visų priežasčių rizika.
Tyrime dalyvavo beveik 500 000 vyrų ir moterų nuo 40 iki 69 metų amžiaus.
Tyrimui buvo panaudoti duomenys iš Jungtinės Karalystės „Biobanko“. Kai kurie dalyviai iš viso negėrė juodosios arbatos, kiti ją gėrė reguliariai, o kai kurie išgerdavo net 10 puodelių per dieną, sakė tyrimo vadovė Maki Inoue Choi, JAV Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė.
Duomenys buvo analizuoti maždaug 10 metų po pirminės apklausos apie arbatos gėrimą ir mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie per dieną išgerdavo du ar daugiau puodelių arbatos, rečiau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, išeminės širdies ligos ir insulto.
Tiesa, mokslininkai sako, kad reikėtų daugiau tyrimų, kuriuose būtų vertinama ir arbatą geriančių bei negeriančių žmonių mityba.
O kaip dėl pieno ir cukraus?
Daugeliui arbatos gėrėjų arbatos gaminimo procesas yra labai svarbus.
Remiantis tyrimu, tų, kurie į arbatą pylė pieno ar dėjo cukraus, nauda sveikatai reikšmingai nesumažėjo.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad arbata su pienu ir cukrumi yra sveikiausias pasirinkimas. Tyrimo vadovė Inoue Choi teigė, kad sveikatos ekspertai primygtinai ragina apriboti cukraus ir sočiųjų riebalų, tokių, kokie yra piene, kiekį.
Ar turėtumėte pakeisti savo gėrimo įpročius?
Nors iš iki šiol atliktų tyrimų sunku tiksliai pasakyti, Inoue Choi teigė, kad yra keletas gerų priežasčių, kodėl juodoji arbata gali būti tokia naudinga.
„Yra keli galimi mechanizmai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių. Jie gali sumažinti oksidacinį stresą ir uždegimą. Tai gali apsaugoti nuo tam tikrų ligų, tokių kaip vėžys ir širdies ligos“, – sakė tyrimo vadovė.
Kiek anksčiau buvo atlikta daug tyrimų apie žaliosios arbatos naudą sveikatai.
Pavyzdžiui, 2013 m. atliktas tyrimas rodo, kad žalioji arbata gali sulėtinti ikivėžinių ląstelių augimą, o 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad žaliosios arbatos vartojimas yra susijęs su smegenų pažinimo funkcijų išsaugojimu. Tai reiškia, kad žalioji arbata padeda ilgiau išlaikyti šviesų protą.
Tiek juodoji, tiek žalioji arbata gaunama iš to paties augalo, kininio arbatmedžio, tačiau iki šiol mažai tyrimų nagrinėjo juodosios arbatos poveikį.
Tyrimo vadovė Inoue Choi pridūrė, kad dėl tyrimų stokos užtikrintai sakyti, jog juodoji arbata itin naudinga, dar negalima.
„Mūsų išvados gali suteikti džiaugsmo žmonėms, kurie jau geria arbatą kiekvieną dieną, tačiau mes nerekomenduojame priimti sprendimų ar pakeisti geriamos arbatos kiekį po šio tyrimo rezultatų“, – sakė Inoue Choi.
Pasak jos, reikia daugiau tyrimų, kurie parodytų arbatos naudingąsias savybes.