Ankstesni tyrimai parodė, kad net ir neintensyvi fizinė veikla – įskaitant laisvalaikio darbus, pavyzdžiui, sode – be kitų privalumų, stiprina smegenų ir širdies sveikatą.

Naujausiame stebimajame tyrime, kuriame buvo apžvelgti dešimčių tūkstančių žmonių, kuriems 40 ir daugiau metų, duomenys, rasta sąsaja tarp mažesnės mirties dėl įvairių priežasčių rizikos ir neintensyvaus fizinio aktyvumo.

Šį tyrimą kartu atliko mokslininkai iš Šandongo universiteto Džinane (Kinija), Teksaso universiteto medicinos skyriaus Galvestone (JAV) ir Minesotos universiteto Mineapolyje (JAV), taip pat iš kitų tyrimų institucijų.

Šio tyrimo išvadose, kurios buvo paskelbtos leidinyje „British Journal of Sports Medicine“, teigiama, kad žmonėms, kurie kiekvieną savaitę net ir nedaug laiko skiria fizinei veiklai, sumažėja rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų ligų.

Tyrimo autoriai pažymi, kad intensyvesnė fizinė veikla, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, dar palankiau veikia sveikatą.

Net neintensyvi fizinė veikla mažina mirties riziką

Tyrėjai išanalizavo duomenis, kurie buvo surinkti JAV nacionalinių sveikatos tyrimų apklausų būdu – tai kasmet JAV atliekamos apklausos, kuriose surinkti gyventojų atsakymai į klausimus apie sveikatą ir gyvenimo būdo įpročius.

Tyrimo autorius Min Zhao su kolegomis visų pirma apžvelgė 1997–2008 m. surinktą informaciją apie 88 140 suaugusių JAV gyventojų nuo 40 iki 85 m. duomenis, atspindinčius respondentų sveikatos būklę ir fizinę veiklą, ir juos sugretino su nacionalinio mirčių registro duomenimis.

Įdomu: mokslininkų komanda apskaičiavo, kad 1 minutė intensyvesnės fizinės veiklos prilygsta 2 minutėms vidutinio intensyvumo veiklos, tokios kaip darbas sode, šokiai ar pasivaikščiojimas greitu žingsniu. Į savo analizę mokslininkai įtraukė tik tą fizinę veiklą, kuri trunka ne mažiau nei 10 minučių.

Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad lyginant su fiziškai neaktyviais žmonėmis, individams, kurie 10–59 min. per savaitę laisvalaikiu užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, mirties nuo visų priežasčių rizika sumažėja 18 proc.

Žmonėms, kurie vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima šiek tiek ilgiau – nuo 150 iki 299 min. per savaitę – mirties rizika sumažėja dar daugiau – 31 proc.

O tiems žmonėms, kurie laisvalaikiu fizine veikla užsiima 1500 ar daugiau minučių per savaitę, mirties rizika sumažėja net 46 proc.

Panašias sąsajas ir dėsningumus tyrėjai pastebėjo gretindami duomenis apie fizinį aktyvumą ir mirties nuo vėžio riziką.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, paaiškėjo, kad žmonėms, kurie fizine veikla užsiimdavo 10-59 min. per savaitę, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 12 proc., o tiems žmonėms, kurių fizinė veikla trunka 120-299 min per savaitę, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 37 proc.

Tyrėjai pažymi, kad užsiimant fizine veikla ilgiau nei 1500 min per savaitę, papildomų privalumų nei nurodyti nepastebėta.

Geriau intensyviau, nei daugiau

Nors tyrimo autoriai pripažįsta, kad tai buvo stebimasis tyrimas, kuris nenustato priežasčių ir pasekmių ryšio, jie pabrėžia, kad tyrimo mastai yra solidūs ir kad jų tyrimas pagrindžia egzistuojančias išvadas apie vidutinio intensyvumo fizinės veiklos naudą.

Tyrimo rezultatai parodo, kad žmonių, kurie užsiima intensyvesne fizine veikla, mirtingumas mažesnis lyginant su tais žmonėmis, kurie fizine veikla užsiima ne taip intensyviai.

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad dirbančiam suaugusiam žmogui per savaitę skirti 1500 ar daugiau minučių fizinei veiklai yra sudėtinga, todėl rekomenduoja užsiimti intensyvesne, o ne vidutinio intensyvumo fizine veikla – laiko reikės mažiau, o rezultatai bus tokie patys.

„Atsižvelgiant į mūsų pastebėtą priežastinį ryšį, ir didelio, ir mažo intensyvumo [fizinė veikla] mažina mirties nuo visų priežasčių ir nuo tam tikrų ligų riziką“, – rašo tyrimo autoriai.

„Svarbu tai, kad intensyvi [fizinė veikla] labiau mažina mirties riziką nei vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Vis dėlto reikia propaguoti bet kokio intensyvumo fizinę veiklą ir taip mažinti gyventojų mirties riziką“, – reziumuoja jie.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)