Demenciją, dar kitaip silpnaprotystę, sukelia galvos smegenų ligos. Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos rūšis po Alzheimerio ligos, tad Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) gydytojos A. Vaitkevičienės nuomone, svarbu kalbėti apie kraujagyslinės demencijos simptomus, kadangi juos atpažinus, ligos progresavimą galima pristabdyti.
Pirmieji demencijos simptomai
Gydytojos A. Vaitkevičienės teigimu, pirmieji kraujagyslinės demencijos požymiai dažnai nėra ryškūs, visuomenėje jie gali būti laikomi tik asmenybės trūkumais.
„Kraujagyslinės demencijos simptomai iš pradžių dažnai emociniai. Sergantieji greitai susijaudina, gali pradėti verkti net dėl gerų dalykų. Tokie žmonės susigraudina lengvai, lengvai pasirodo ašaros, bet pakeitus pokalbio temą, taip pat greitai atsigauna. Pakeitus temą, staigiai pasikeičia žmogaus emocijos. Jis vėl linksmas, jo nuotaika pagerėja, vos tik atitrauki dėmesį, – sakė psichiatrė A. Vaitkevičienė.
– Kitas dalykas, žmogus yra linkęs kreipti daug dėmesio detalėms, yra labai smulkmeniškas, gali iki begalybės analizuoti, pasakodamas įvardinti aibę aplinkybių, kurios iš esmės nėra svarbios.“
Pasak gydytojos, dar vienas kraujagyslinės demencijos požymių gali būti ir padidėjęs dirglumas: „Sergantysis gali jautriau reaguoti net į orų pasikeitimus. Psichiatrijoje labai dažnai pastebima, kad keičiantis orams, žmogus tampa dirglesnis, sunkiai koncentruoja dėmesį.“
Žalingi įpročiai didina riziką susirgti
Nors kraujagyslinė demencija įprastai diagnozuojama senatvėje, smegenų pokyčiai prasideda kur kas anksčiau, tam įtakos gali turėti nesveikas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.
Besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas blogina ateities prognozes, kelia didesnę riziką susirgti demencija.
„Alkoholis tikrai nepagerina situacijos. Rūkymas daro neigiamą įtaką koronarinei, kraujagyslinei demencijai, kadangi jis paskatina sklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse“, – sakė psichiatrė.
Anot Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesoriaus A. Skurvydo, dar vienas priešas, skatinantis neurodegeneracinių ligų atsiradimą, yra stresas.
„Stresas yra didžiausias mūsų smegenų, proto žudikas. Jis nugenėja mūsų galvos smegenų neuronų šakeles, sužlugdo pačius neuronus, tačiau tai galima atstatyti judant, mąstant, maitinantis ir gyvenant sveikai“, – sakė profesorius.
„Pats svarbiausias mūsų proto variklis – prefrontalinė galvos smegenų žievė, atsakinga už vykdomąją smegenų funkciją. Kai jos būklė gera, mes sugebame koncentruoti dėmesį, blokuoti visus kitus nereikalingus dirgiklius. Ji atsakinga už gerą atmintį, bei padeda lanksčiai pereiti nuo vieno mąstymo objekto prie kito. Būtent fiziniai pratimai padeda palaikyti gerą smegenų veiklą, gerina kraujotaką“, – sakė profesorius A. Skurvydas.
Ateities prognozės gerėja sportuojant
Anot profesorius, tyrimai rodo, jog optimalus vidutinio, arba mažesnio nei vidutinio, intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis apie 45-60 minučių, gerina kraujotaką, galvos smegenų ir prefrontalinės žievės funkcionavimą.
„Judėjimas suaktyvina 80 proc. smegenų. Judėdami 3-5 kartus per savaitę, galime pristabdyti neurodegeneracinių ligų išsivystymą, – pridūrė profesorius.
– Mūsų smegenys labai plastiškos, mums judant, užsiimant aktyvia protine veikla, galvos smegenų neuronų skaičius gali didėti. Smegenys gali atsinaujinti. Judėjimas, aplinkos pažinimas skatina jų atsinaujinimą, padeda atitolinti Alzheimerio ligą ir demenciją.“
Siekiant išvengti silpnaprotystės, ne mažiau svarbus ir protingas kalorijų ribojimas, nepersivalgymas ir teisingai pasirinkti smegenų darbą suaktyvinantys produktai.
„Vaisiai, daržovės, žuvis, įvairūs prieskoniai yra geriausias maistas smegenims. Taip pat maistas, kuris išvalo mūsų smegenis, apsaugo nuo išankstinio senėjimo: kurkuminas, ciberžolė, šilauogės, braškės, vynuogės, grybai“, – teigė profesorius A. Skurvydas.
Nuolatinis mokymasis, bendravimas taip pat gali padėti išvengti silpnaprotystės. Normalus miego režimas, kai miegama ne per daug ir ne per mažai, taip pat padeda apsisaugoti nuo neurodegeneracinių ligų.
Būtina kontroliuoti gretutines ligas
Psichiatrės A. Vaitkevičienės nuomone, siekiant išvengti arba pristabdyti kraujagyslinės demencijos simptomus, svarbu ne tik sportas, sveikas gyvenimo būdas, bet ir gretutinių ligų gydymas, kontroliavimas, kadangi jos gali turėti įtakos demencijos išsivystymui.
„Kraujagyslinė demencija yra pasekmė kitų kraujagyslinių patologijų: koronarinės širdies ligos, pirminės arterinės hipertenzijos. Kitaip sakant, sergant koronarine širdies liga, turint aukštą kraujospūdį, tikimybė, jog po kelių ar keliolikos metų išsivystys kraujagyslinė demencija, didesnė“, – sakė psichiatrė A. Vaitkevičienė.
Jos teigimu, hipertenzijos korekcija, kraujospūdžio svyravimų nebuvimas gali apsaugoti nuo demencijos.
„Vartojant vaistus, įmanoma sureguliuoti kraujospūdį. Kad ir kaip mums tai atrodo paprasta ir įprasta, ne visi žmonės taip daro. Net jeigu žmogus jaučiasi gerai, kai jo spaudimas yra neįprastas, nereiškia, kad tai nekenkia galvos smegenims. Organizmas tiesiog adaptavosi, tačiau smegenys vis tiek neigiamai reaguoja į kraujospūdžio pasikeitimus“, – pridūrė A. Vaitkevičienė.