Taip apie burokėlį DELFI sakė sveikatos mokytojas Dainius Kepenis. Gerų žodžių burokėliui negailėjęs fitoterapeutas JuozasVasiliauskas pabrėžė ir minusus, o taip pat, kad nepakanka rinktis gerus produktus – ne mažiau svarbu žinoti, kaip juos valgyti.
Burokėliai – puikūs antioksidantai, ląstelienos šaltinis, padeda šarminti organizmą, turi rudeniniu vadinamo vitamino C, kuris stiprina apsaugą nuo ligų. Tačiau D. Kepenis akcentavo, jog didžiulė klaida būtų sužinojus apie vieno kurio produkto vertę, be atodairos vien prie jo mestis. Ypač turint omenyje, kad burokėlis tinka ne visiems.
„Per mėnesį žmogus turėtų paragauti bet 50 pavadinimų vaisių ir daržovių – visko po truputį, pagal susirašytą sąrašą. Tada bus galima garantuoti, kad nebereikės vaistinėse ieškoti vitaminų ar papildų“, – pabrėžė D. Kepenis.
Pasak sveikatos mokytojo, burokėliai – ypač vertingi, nors medikai kai kuriems žmonėms jų pataria atsisakyti: „Žmonės bijo, kad kraujas per daug netirštėtų, jei padaugins. Tačiau tai galioja tik ligotiems žmonėms, o ne sveikuoliams, nes jie vadovaujasi principu: mes valgome viską, bet gramais, o ne kilogramais“.
Tirština kraują
D. Kepenis atkreipė dėmesį, kad dažnai moteriai trūksta geležies, kurios ieškoma mėsoje. „Kodėl ne burokėlyje?“ – klausė jis, siūlydamas burokėlių vartojimą diferencijuoti pagal amžių ir sveikatos būklę.
„Žinoma, jei žmogus serga širdies ir kraujagyslių ligomis, šios daržovės reikėtų valgyti atsargiai, nes bendras tikslas – ne tirštinti, o skystinti kraują. Stovyklose mes siūlome visiems, tačiau jei kuriam žmogui ypač didelė sveikatos ir kraujagyslių ligų rizika, protingiau būtų nuo burokėlio susilaikyti“, – mano 498 sveikuolių laidas išleidęs ir spalio 1 dieną Sveikuolių mokyklos 25 metų sukaktį minėjęs D. Kepenis.
Įdomu tai, kad būtent burokėlis – vienas iš trijų sveikuolių vyno ingredientų. Iš burokėlių, morkų ir obuolių išspaustas sultis sveikuoliai skanina šlakeliu aliejaus ir geria atskiedę vandeniu.
Ką organizmui padaro įtampa ir kaip burokėliai padeda spręsti problemą
Fitoterapeuto Juozo Vasiliausko nuomone, net ir sveikiausias maistas nesuteiks jėgų, jei valgant galvoje suksis blogos mintys.
„Virškinimo sistemai reikia tvarkos. O svarbiausia, kad kai valgome neįsileistume į galvą nemalonių emocijų, nes triks virškinimas, storojo žarnyno veikla, o kai pastarasis streikuoja, peveikiamos visos sistemos“, – įspėjo J. Vasiliauskas.
Burokėlio veikliosios medžiagos padeda spręsti šią problemą. „Burokėlis turi daug mineralų, geležies, o svarbiausia neleis užkietėti viduriams. Juos ypač neigiamai veikia įtampa, kurios dabar žmonės labai daug prikaupę“, - paaiškino fitoterapeutas.
Gerąsias burokėlių savybes vardijantys mokslininkai visų pirma išskiria jų savybę mažinti kraujospūdį. Teigiama, kad burokėliai suteikia energijos, padeda kovoti su uždegimu, mažina vėžio riziką.
Burokėliuose gausu žmogaus organizmui naudingų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų - natrio, kalio, fosforo, magnio, mangano, geležies, net kobalto, kurio reikia, kad susidarytų vitaminas B12, labai reikalingas organizmui kraujo gamybai.
Kur slypi pavojai
Burokėlių sultyse esančios naudingosios medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą, jį kankina nemiga. Šios sultys taip pat pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga profilaktinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo.
Vis dėlto šviežiai spaustose burokėlių sultyse yra ir kenksmingų junginių, kurie suyra ore. Todėl prieš geriant burokėlių sultis patariama jas dvi tris valandas palaikyti šaldytuve, atvirame inde.
Kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių gerti nevalia. Pastebėta, kad jos gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą.
Pratintis prie koncentruotų burokėlių sulčių patariama po truputį, pradedant nuo vieno šaukštelio per dieną. Burokėlių sultis galima skiesti vandeniu, maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.
Sergantiems inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, burokėlių sulčių gerti nepatariama.
Paprastųjų runkelių giminė
Lietuvoje burokėliai žinomi nuo XVI a. 1588 m. ši daržovė buvo įtraukta į Lietuvos statuto kainyną. Tarpukaryje burokėliai užėmė net 11 proc. visų Lietuvos pasėlių.
Maistui vartojamas ne tik burokėlio šakniavaisis, bet ir švieži lapkočiai bei lapai. Burnotinių šeimos, runkelio genties dvimetis burokėlis kilęs iš savaime augančių paprastųjų runkelių. Lietuvoje auginamas paprastojo runkelio Beta vulgaris variantas atrorubra. Šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni.