Veganizmas, pasak dr. A. Sujetos, yra gana griežta mitybos strategija, kuri prisideda ir prie gyvenimo būdo, nes veganai dažnai atsisako ne tik gyvulinės kilmės produktų, bet ir mažina daiktų skaičių, kurie gaminami panaudojant gyvūnus.
Ar tai žmogui žalinga, ar naudinga, priklauso nuo situacijos ir paties žmogaus, nes kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolis, širdies ir kraujagyslių rizika mažėja. Kita vertus, kai kuriems tokia mityba yra žalinga, nes žmogus nežino, kaip kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą, kuris nutinka labai dažnai.
Dažniausiai veganams trūksta cinko, seleno, kalcio, B2, B12, A, D vitamino, geležies.
„Tai, kad geležies trūkumas yra ryškiausias veganų simptomas, iš esmės yra senas mitas, nes geležis dažnai nebūna pati didžiausia problema. Veganai turi vartoti maisto papildus, ypač, jei kalbame apie tikrus veganus, kurie vartoja mažai termiškai apdoroto maisto, nevartoja kiaušinių, pieno. Tada vartojami omega-3, geležies papildai“, – sakė dr. A. Sujeta.
Vartojant burokėlius, špinatus, įvairias daržoves, jų sultis, pasak pašnekovo, teoriškai įmanoma gauti pakankamą geležies kiekį. Reikia nepamiršti, kad yra ir vitaminai, be kurių geležies organizmas nepasisavins – B12 ir B6.
Ne visi gali rinktis veganišką mitybą, nes kai kuriems ji netinka. Pavyzdžiui, kalbant apie suaugusius žmones, veganizmas netinka moterims, kurios užsiima ilgesnių distancijų bėgimais, nes joms reikalingas didesnis geležies kiekis. Taip pat daktaras nerekomenduoja tokios mitybos tiems, kurie linkę į maistinių medžiagų deficitą, ar šeimoje turi kaulų retėjimo ligomis sergančių giminaičių.
„Kuo griežtesnė dieta, tuo didesnė maistinių medžiagų trūkumo rizika. Jaunam žmogui dėl augimo proceso maistinių medžiagų poreikis yra didesnis nei suaugusiam. Kai kuriems žmonėms dėl senėjimo dietologai gali rekomenduoti vegetarišką mitybą, kuri yra švelnesnė ir kur kas saugesnė“, – sakė dr. A. Sujeta.
O jei veganiškai maitinami ir vaikai? Pasak pašnekovo, daugybei vaikų, nepriklausomai nuo jų maitinimo, trūksta vitamino D ir geležies. Tačiau veganai vaikai ypač jautrūs šiam deficitui.
„Todėl vaikui tikrai nereikia primesti savo veganiškos mitybos strategijos, kol jis nėra sąmoningas ir negali pasirinkti. Jokiais būdais nekritikuoju visų veganų, bet noriu pasakyti, kad jei esi kvailys, gali būti kvailys ir vadovautis veganiška, vegetariška, keto ar kokia tik nori mityba. Kitaip tariant, kritinis mąstymas yra svarbus“, – kalbėjo mitybos specialistas.
Veganiška mityba dažnai pasirenkama dėl noro mažiau žaloti gamtą, tačiau neretai nutinka atvirkščiai, ir dėl tokios mitybos gamta žalojama dar labiau.
„Jei žmogus valgo daug avokadų, tai šitų brangių avokadų atskraidinimas į Lietuvą tikrai neprisideda prie klimato kaitos stabdymo. Lėktuvai, kurie gabena avokadus, teršia aplinką. Taip pat ir sojos gabenimas, negalvojant apie tai, kad žmonės, sėdami soją, kasmet išnaikina didžiulius plotus miškų“, – pasakojo dr. A. Sujeta.
Gyvulinės kilmės produktų vartojimas, pasak mitybos specialisto, tikrai turėtų būti apribotas, ir tai turėtume daryti kiekvienas.
„Gyvūnų, kiaulių fermos, pašarai, padidėjęs metano kiekis, gyvūnų kančios – Lietuvoje vartojame tikrai per daug mėsos. Bet būkime teisingi, neįmanoma, kad pasaulyje visi būtų veganai. Kvaila galvoti, kad staiga smarkiai pakeitus mitybos strategiją, labai prisidėsime prie pasaulio išsaugojimo“, – sakė dr. A. Sujeta.
Be to, maistinių medžiagų trūkumas dažnai kompensuojamas produktais, kurie neprisideda prie ekologijos.
„Pasižiūrėkite į maisto pakaitalus veganams, iš ko jie gaminami, kokios jų pakuotės, ir tikrai nustebsite. Tikrai ne visais atvejais tai palanku ir sveikatai, ir gamtai“, – kalbėjo radijo pašnekovas.
Prakalbus apie mažesnį mėsos suvartojimą, neretai iš lietuvio galima išgirsti, kad Lietuvoje šalta, o jei nevalgysime mėsos, tai nusilpsime. Tačiau tokiai minčiai mitybos specialistas nepritaria ir sako, kad šiais laikais lašinių dėl šilumos jau niekas nebevalgo.
„Pasiimti lašinių gabalą ir suvalgyti, kas nesušaltume, čia yra mažų mažiausiai keista 2023 metais. Pasižiūrėjus į statistiką, gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai aukštas. Žinoma, prie to prisideda ne tik mėsos valgymas, bet iš dalies cholesterolis yra ir paveldimas“, – sakė dr. A. Sujeta.
Dažniausiai lietuviams, kaip sako mitybos specialistas, trūksta maistinių skaidulų, kurios gaunamos iš augalinės mitybos. Daug mokslinių tyrimų rodo, kad jei žmogus suvartoja apie 400–600 g daržovių, vaisių ir uogų per dieną, jis gauna pakankamai daug naudos iš šių produktų, todėl gali vartoti mėsą.
„Žinoma, ta mėsa turėtų būti liesesnė, pavyzdžiui, paukštiena. Tačiau lietuvių įsitikinimas, kad suėsiu cepeliną ir gyvensiu šilčiau, yra kvaila. Mėsos vartojimą reikia mažinti, riebaus maisto taip pat, ypač, jei žmogus turi nutukimą. Apribokime mėsą, vartokime daugiau paukštienos ir mažiau kiaulienos, jos išvis galima atsisakyti, ir gyvensime sveikiau ir ilgiau“, – sakė pašnekovas.
