Bet, deja, ne vienas šeimos gydytojas pastebi, kad nuo tų nuostabiai skanių ir spalvingų uogų kur kas dažnesnės alerginės reakcijos nei nuo mums įprastų. Pastarasios, žinoma, dažnai ne tokios skanios, nors ir seniai mūsų kraštuose augintos, tačiau galbūt šiek tiek rūgščios ir karčios, ir mūsų anūkams jų jau sunkiai beįsiūlysi.
Galbūt mūsų anūkai, augdami pertekliaus sąlygomis, tikrai yra kur kas laimingesni. Bet aš, prisimindamas savo vaikystę, vis tiek surandu kai ką pozityvaus. Juk kokios Kūčios be spanguolių kisieliaus?
Todėl visada buvo šventa pareiga rudenį visai giminei su vaikais važiuoti į raistą spanguoliauti bent jau kelis sekmadienius iš eilės. Ir, kol nepririnksi pilno kibiro uogų, negalvok apie grįžimą namo. Atsimenu, kad spanguolių užtekdavo visai žiemai. Dabar tikriausiai už tai, kad vaikas 8 valandas renka uogas, bet kurioje Skandinavijos šalyje jį atimtų iš tėvų.
Bet aš kaip tik esu dėkingas savo tėvams už tai, kad jie mane nuo mažens išmokė dirbti ir siekti savo tikslo. Beje, ačiū ir už spanguoles, kurių tikrai nepritrūkdavome. Jas valgiau ir be cukraus, ir su cukrumi.
Ir dabar galiu tvirtai pasakyti, kad tai nuostabi mano vaikystės uoga, žmogaus organizmui svarbių vitaminų (C, A, E, K, B2, B6, folio rūgšties) šaltinis. Beje, 100 g uogų yra net 22% žmogui reikalingos paros C vitamino normos. Joje randama ir nedideli kiekiai kalio, kalcio, vario, magnio, mangano, seleno, cinko, biologiškai aktyvių medžiagų (fenolinių rūgščių, flavonoidų), pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu.
Nustatyta, kad spanguolės dėl jose esančių biologiškai aktyvių medžiagų trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų sienelių, burnos ertmės ir skrandžio gleivinės, turi priešvėžinį poveikį, gali slopinti aterosklerozės vystymąsi, tuo sumažindamos širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Dar viena mano vaikystės uoga – putinas. Deja, jis augo ne mūsų kieme, bet pas kaimyną už tvoros. Tikriausiai visiems kiemo vaikams šios karčios uogos buvo ypatingai skanios, nes reikėjo perlipti tvorą ir skinti tada, kai nemato kaimynas. Ne veltui sakoma, kad uždraustas vaisius ypač saldus.
Dabar turime pasisodinę keletą putino krūmų savo sodyboje kaime. Putino uogose gausu vitamino C, mažesni kiekiai vitaminų A, E, P, K, glikozidų, taninų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Nuo seno pastebėta, kad putino uogos padeda pradėjus šlubuoti širdies, inkstų veiklai, sergant skrandžio bei žarnyno ligomis.
Kai kurie pacientai pastebėjo, jog juto teigiamą šių uogų poveikį epilepsijos atvejais. Beje, patariama kaip pagalbinę priemonę putino uogų užpilus naudoti bronchitų, pneumonijų atvejais.
Atėjus rudens metui, daug laiko su tėvais praleisdavome miške grybaujant, bet niekada neužmiršdavome prisiskinti ir šermukšnio uogų. Jas mama džiovindavo ir laikydavo antrame aukšte, pintinėje.
Taigi, dar viena mano vaikystės uoga, kuri pasižymi labai plačiu spektru įvairių vitaminų (E, B2, K, PP) ir ypač dideliais kiekiais vitamino C. Beje, karotino šios uogos turi daugiau nei morkos, o geležies kiekiais gerokai pranoksta daugelį uogų. Be to, šiose uogose rastos žmogaus organizmui būtinos net 8 amino rūgštys, daug fitoncidų, pasižyminčių antibakteriniu poveikiu.
Nustatyta, kad šermukšnių uogos stiprina kraujagyslių sieneles, teigiamai veikia skrandžio gleivinę, kai sumažėjęs rūgštingumas, mažina kraujo spaudimą, galvos skausmus, naikina blogąsias žarnyno bakterijas. Kaip papildoma priemonė padeda sergant kepenų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, anemija, padidėjus kraujuje cholesterolio kiekiui.
Dėl vitamino K poveikio sumažėja kraujavimo rizika. Gerai atsimenu, kad mano mama ne tik džiovindavo šias uogas, bet kaip vaistą gamindavo šermukšnių trauktinę, kurią labai girdavo visi giminės vyrai.
Beje, pradėjęs aktyviai keliauti po įvairias užsienio šalis, įsitikinau, kad šermukšnių uogos populiarios ir Vakarų Europoje, nes yra plačiai naudojamos įvairių padažų gamybai.
Ir dar viena mano vaikystės uoga – šaltalankis. Kiek atsimenu, jų visur augdavo labai daug. Stengdavome rinkti kaip įmanoma toliau nuo kelio, kad būtų kuo mažiau užteršti.
Apie šaltalankį, kaip apie labai vertingą uogą, žinome ne tik iš senovės graikų rašytinių šaltinių, bet ir iš Tibeto medicinos knygos. Jau senovėje buvo pastebėta, kad šaltalankių uogos kaip niekas kitas nestiprina organizmo, atstato prarastas jėgas, gražina sveikatą.
Ir tikriausiai tame yra dalis tiesos, nes dabar jau nustatyta, kad šaltalankio uogos – tai ne tik įspūdinga biologiškai aktyvių medžiagų bomba, bet ir yra turtingos vitaminais C, B1, B2, B6, E, K, P, provitaminu A, folio rūgštimi.
Todėl šaltalankio uogų poveikis labai platus ir visaapimantis: profilaktinė papildoma priemonė prieš aterosklerozę (infarktus, insultus), skrandžio, žarnyno ligas, lytinio aktyvumo mažėjimą, imuniteto slopinimą, mažakraujystę.
Nustatyta, kad šaltalankio uogos bei jų produktai atstato kepenų funkcijas bei stimuliuoja jų antitoksinę veiklą. Šaltalankio aliejus naudojamas opaligei bei pažeistoms dantenoms, išorinėms žaizdoms, praguloms gydyti.
Ką gi, atėjo ruduo, trumpėja dienos, mažiau saulės, mažiau vitamino D3, silpnėja imunitetas, todėl aktyviau mus puola mikrobai ir virusai, paūmėja sezoninės ligos. Dėl to mano vaikystės uogos, kaip įvairių vitaminų, biologiškai aktyvių medžiagų, mineralų, antioksidantų šaltinis yra svarbus tam, kad išliktume kaip galima sveikesni. O jeigu susirgsime – kad ligos eiga būtų lengvesnė ir be komplikacijų.