Seniau tyčiojosi, o dabar graužiasi nagus: gražuolės ateities planai gąsdina net jos mylimąjį

„Ganėtinai ilgai mokiausi papildomai Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje, tad nei laiko, nei noro sportuoti nebuvo. Baigusi šiuos mokslus jau buvau paauglė.

Nusprendžiau pradėti sportuoti, nes labai didelę gyvenimo dalį depresavau dėl savo išvaizdos, niekada nesijaučiau gerai, nepatikau sau, svajojau būti graži kaip dauguma draugių ir kitų panelių“, - pasakojimą pradeda devyniolikmetė Lolita.

Kauno technologijos universtiteto Architektūros studentė šiandien atrodo išties pritrenkiančiai. Mergina pati juokiasi, kad vaikinų dėmesio jau net per daug. Tačiau sukurti tokį kūną lengva nebuvo ir tą laikotarpį vadina „kruvinu darbu“.

Vieni mylėjo, kiti gražiais žodžiais nelepino

10-oje klasėje Lolita svėrė beveik 90 kilogramų. Svoris neužgulė pečių staiga – tai buvo nuolatinis augimas, kurį skatino prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka.

„Svoris kasmet augdavo po truputį. Storėti pradėjau gal 4 klasėje, kai mano judėjimas buvo labai minimalus, o ir mityba visiškai nevaržoma. Valgydavau kiek noriu, kada noriu ir ką noriu. Buvau be galo lepinama tėvų, senelių, krikštatėvių ir visų kitų. Visada būdavo pilna skanėstų, visada rinkdavausi aš pati, ko noriu ir, aišku, gaudavau daug daugiau. Visa tai buvo iš didelės meilės, kadangi esu vienturtė“, - sako mergina.

Tačiau meilė namie virsdavo patyčiomis lauke.

„Draugai ir klasiokai piktybiškai niekada nesijuokdavo ir nesistengdavo įžeisti, jų visada turėjau. Patyčios būdavo iš tų vaikų, net ir vyresnių paauglių, su kuriais nebendraudavau, dauguma negražių replikų būdavo tiesiog iš nepažįstamų asmenų gatvėje praeinant pro šalį“, - prisimena pašnekovė.

Palaikymo Lolita nesulaukė ir iš tuometinio vaikino.

„Prieš pradėdama savo didžiuosius pokyčius, turėjau vaikiną. Iš jo sulaukdavau daug priekaištų dėl svorio, tad ir ta draugystė ilgai netruko. Dar draugaudama su juo įnikau į sportą, o palaikymo iš jo nebuvo. Tad ir man tas vaikinas pasidarė nebeįdomus. Aišku, jis paskui labai gailėjosi, kad nepalaikė“, - užtikrintai šypteli gražuolė.

Laukti teko 18 mėnesių

Viskas pasikeitė, kai Lolita su mama pradėjo kartu sportuoti.

„Iš pradžių mano mama mane galbūt ir labiausiai palaikė, kartu sportavome Jonavos sporto centro sporto klube, labai susidraugavom su kitais sportininkais, treneriu. Žinoma, pradžia buvo labai sunki, sportas buvo gana primityvus, svoris nekito. Tačiau aš buvau be galo užsidegusi, nežinau net pati iš kur tiek noro ir ryžto buvo, bet visada klausiau trenerių, viską tiksliai darydavau, ką jie liepdavo. Vėliau pradėjau dirbti su treneriu, kartu sportuodavome, jis viską stebėdavo, pradėjome reguliuoti mitybą

Aišku, kokius metus nemačiau didelių pokyčių, nes viskas labai palengva krito. Vėliau, kai jau buvau fiziškai pajėgi ištverti daugiau ir sunkesnių treniruočių, jos buvo rengiamos net keletą kartų per dieną, sudarytos trenerio“, - mena ji.

Permainų neišvengė ir mityba.

„Visada domėjausi, visada viską iki galo išsiaiškindavau, taip pat mityba buvo visiškai pakeista - jokių cukrinių, saldžių produktų, jokių miltinių produktų, nuo maisto iki gėrimų viskas buvo griežtai suderinta ir surašyta. Visada sąžiningai laikiausi visų programų, todėl dauguma draugų juokdavosi, kad su manimi nebeįdomu bendrauti, nes man sportas visų svarbiausia“, - sako Lolita.

Su trenerių pagalba, pačios įdėtu darbu, mergina radikaliai pasikeitė.

„Nukrito antsvoris, dėl treniruočių suderinamumo išryškinau raumenis, susikūriau tokią figūrą, apie kurią niekada net nedrįsau pasvajoti. Didžiausias svorio kritimas buvo per 18 mėnesių, nors per kelis mėnesius buvo nukritę net apie 10 kg, kurie ir sukėlė didžiausius pokyčius tiek kūne, tiek gyvenime. Visa tai mane dar labiau motyvavo, aš neapsakomai puikiai jaučiausi pamačiusi, kiek drabužių spintoje pasidarė keletą kartų per dideli, kaip padidėjo visuomenės dėmesys man, labai daug susilaukdavau komplimentų iš aplinkinių, tiek sporto klube, tiek iš trenerių ir tiesiog kitų žmonių“, - nuoširdžiai džiaugėsi pašnekovė.

Tiesa, pagiežingų žmonių liko net tada, kai mergina tapo daug gražesnė.

„Labiausiai palaikė tėvai ir keletas draugių bei treneriai. Dabar draugų ratas yra labai sumažėjęs, nes po pokyčių atsirado daug merginų, kurios nebenorėjo bendrauti. Aišku, vaikinų dėmesys neapskaičiuojamai išaugo. Dabar jau jis net per didelis“, - pripažįsta architektūros studentė.

Turi didelių planų

Visiems gerbėjams vyrams Lolita turi liūdną žinią. Jos širdis – užimta.

„Turiu vaikiną ir jau pusę metų esame kartu. Susipažinome tikrai įdomiai, tai buvo prieš metus. Bendravau su vaikino draugu, taip pat sportuojančiu sporto klube. Per jį susipažinau su savo vaikinu, kadangi jis buvo irgi sportininkas, kaip ir aš, kažkada atsikratęs antsvorio, bet užsiiminėjo kovos menais, imtynėmis ir tt. Be to, buvau neseniai pasidariusi tatuiruotę, o jis taip pat turėjo, vienas kitu susidomėjome, tačiau bendravimas nutrūko. Tik po 4 mėnesių vėl pradėjome bendrauti, nusprendėme pirmą kartą susitikti (tuo metu aš gyvenau Jonavoje, o jis Kaune). Po antro susitikimo pradėjome žiūrėti vienas į kitą rimčiau. Nuo tos dienos iki dabar - mes neišskiriami. Kartu sportuojame, vienas kitą motyvuojame, dažnai ir man tenka pasimokyti kitokių sporto šakų“, - pasakojo Lolita.

Kadangi dabar daug laiko suryja studijos universitete, treniruotėms lieka mažiau laiko.

„Nebesistengiu numesti svorio, tiesiog gražinu kūną. Turiu planų ateityje ir pasiūlymų pradėti ruoštis „fitness bikini“ varžyboms. Aišku, vaikiną ši mintis neramina, bet jis mane visada skatina. Tačiau kai kalbu apie svorį esu perfekcionistė - man niekada nepakanka to, ką pasiekiau, noriu galbūt dar pamažinti, padailinti kai kurias vietas, tačiau mano draugas visada kartoja, kad jam viskas tobula, viskas be galo patinka“, - atvirauja pašnekovė.

Po šios transformacijos Lolita sako daug sužinojusi tiek apie save, tiek apie kitus.

„Pradėjau labiau save vertinti, kartais net didžiuojuosi savimi, kad tiek pasiekiau (ypač pamačiusi senesnes nuotraukas). Visada vertinau sportuojančius žmones, o dabar suprantu, kiek tokie rezultatai reikalauja pastangų. To nepatyręs, niekuomet nesuprasi. Daugelis net neįsivaizduoja, kiek man tai kainavo. Neperdėdama pasakysiu, kad tai kruvinas darbas.

Visada, manau, yra svarbiausia patikti sau, žinoma, gražiam žmogui galbūt yra daug lengviau gyventi, bet dar svarbiau yra būti savitu ir išskirtiniu ir visada prisiminti, kad nieko nėra neįmanomo, tuo ir motyvuoju savo sekėjus ir besidominčius manimi“, - sako Lolita.

Mergina dėkinga ir savo treneriams (Artūrui Sujetai ir sporto klubo treneriui Aleksui Žukauskui), kurie ją pasitiko vienu sakiniu – lengva nebus.