Didesnė nauda ar žala?
Gydytojas dietologas E. Grišinas iš pradžių atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi baltymai yra vienodai vertingi žmogaus kūnui. Pavyzdžiui, kai kurie pagaminti iš sojų, tad jų nauda sveikatai nėra didelė. Būtina peržvelgti tokio produkto sudėtį.
Pasak pašnekovo, vien pati tendencija produktus vadinti proteininiais ar baltyminiais kelia šypseną, nes ir paprasčiausius grikius galima pavadinti baltyminiais. Negana to, tokiuose produktuose, be baltymų, yra daugybė nenaudingų medžiagų.
„Kas netingi, tas parašo žodį baltyminis. Tai yra rinkodara. Gerai, tarkime, baltymų daug, o ko dar yra? Cukrų yra dar daugiau. Klausimas, ar duosime sau naudos, ar dar labiau save sužalosime. Dėl to visada reikia paklausti savęs, ar tų baltymų man tikrai papildomai reikia“, – sakė E. Grišinas.
O ir kaloringumu naujieji ir itin reklamuojami proteininiai produktai nelabai skiriasi nuo įprastų. Pavyzdžiui, baltyminis šokoladinis kremas nėra sveikesnė įprasto šokoladinio kremo alternatyva.
„Išimtas cukrus, pridėta baltymų ir kitų medžiagų. Žmonės bijo cukraus, bet dažniausiai nepastebi to, kad kaloringumas tokio produkto nuo įprasto niekuo nesiskiria. Ar bus perkamas įprastas šokoladinis kremas, ar baltyminis. Ilgainiui dėl papildomų kalorijų vis tiek bus priaugta nereikalingų kilogramų“, – perspėjo gydytojas dietologas.
Pašnekovas pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kiek sočiųjų riebalų yra tokiuose produktuose ir ar jie tikrai neviršija dienos normos.
Ir vis dėlto, jei labai norime šokoladuko ar šokoladinio kremo, geriau rinktis įprastą ar baltyminį?
„Jei žmogaus mityba subalansuota, jau geriau nusipirkti paprastą šokoladuką ir jį suvalgyti, nei rinktis proteininį. Jei kūne trūksta baltymų, galima suvalgyti baltyminį batonėlį. Tikrai jokio stebuklo šiuose produktuose nėra“, – sakė E. Grišinas.
Pasak gydytojo dietologo, nėra jokių tyrimų, kurie įrodytų, kad tokių baltyminių produktų vartojimas sumažintų kardiovaskulinių ligų ar cukrinio diabeto riziką.
„Tai yra daugiau reklama nei reali nauda mūsų sveikatai. Taip, ten yra daug baltymų, bet yra ir maisto alkoholių. Tam tikrais atvejais toks maistas labiau tiktų diabetu sergantiems žmonėms. Tačiau kad ir koks tas saldumynas, tegu jis lieka tik saldumynu“, – kalbėjo E. Grišinas.
Pirmenybė – baltymams iš maisto
Nors Lietuvoje tyrimų apie baltymų suvartojimą atlikta nėra, tačiau pavyzdį būtų galima imti iš Vakarų šalių. Jose, pasak gydytojo, baltymų netrūksta, nes mėsos suvartojama gana daug. Visgi galima numanyti, kad Lietuvoje kokybiškų baltymų labiau stokoja vyresnio amžiaus žmonės.
O ar reikėtų gerti proteinų kokteilius sportuojantiems? E. Grišinas turi aiškią nuomonę – iš pradžių visus baltymus reikia stengtis gauti su maistu.
„Aš, dirbdamas su sportininkais, niekada prioriteto neteikiu papildams ir proteinų kokteiliams. Prioritetą skiriu tikram maistui, su juo tikrai galime gauti visas reikalingas maistines medžiagas. Jei žmogus negauna pakankamai maistinių medžiagų iš maisto, reikia iš pradžių išsiaiškinti, kodėl taip yra. Jei tokios problemos negalima išspręsti, tik tada reikia vartoti baltymus“, – kalbėjo E. Grišinas.
Todėl tikrai ne visi sportuojantys, o tuo labiau nesportuojantys turi gerti proteino kokteilius. Tai, pasak gydytojo, labiau rinkodaros triukas.
Itin lengva suvalgyti per daug
Mitybos specialistas A. Sujeta taip pat laikosi nuomonės, kad tokie produktai yra labiau mada nei reali nauda kūnui.
„Asmeniškai manau, kad tai nauja idiotizmo forma. Žmonės visada linkę pirkti visokias nesąmones, kurių jiems nereikia. Jei ryte atsikelsi ir suvalgysi proteininį šokoladuką, paskui – dar proteininio kremo ir proteininį sūrelį, normalu, kad gausi gerokai per daug baltymų“, – kalbėjo biomedicinos mokslų daktaras.
Tokiu atveju gali sutrikti virškinimas, atsirasti alerginių reakcijų, kitų reakcijų dėl įvairių priedų, skonio stipriklių, saldiklių, kurių yra daug sintetiniuose produktuose.
„Bet žmonės pirks tokius produktus, nes tai yra reklama ir rinkodara, be to, daugumai nesuprantama, kaip galima turėti didelius raumenis, jei nevalgai proteininių produktų“, – pridūrė A. Sujeta.
Dažnai ant produkto išdidžiai ryškiomis raidėmis užrašoma – 0 g cukraus. Tačiau pats produktas yra saldus. Kaip taip gali būti? Pasak A. Sujetos, į jį įdėta įvairių saldiklių – aspartamo, stevijos, beržų cukraus ksilitolio, sacharozės.
Dabartiniai tyrimai rodo, kad kai kurie saldikliai gali neigiamai veikti mūsų organizmą.
„Pavyzdžiui, ta pati suchralozė, – jei ji vartojama su cukrumi, sukelia didelį pavojų sveikatai. Jei geriate gėrimą su saldikliais, o ne su tikru cukrumi, dar kartu suvalgote mėsainį, iš kurio gaunate irgi daug cukraus, kūne išsiskiria daugiau insulino. Ir tai yra tiesioginis antrojo tipo diabeto rizikos veiksnys“, – dėl saldiklių perspėjo A. Sujeta.
Pasak mitybos specialisto, neretai žmonės, stengdamiesi gyventi sveikiau, iš tiesų persistengia. Dėl to ir reikia konsultuotis su mitybos specialistais ar dietologais, kurie turi tinkamą išsilavinimą.
„Yra žaidžiama su skonio stiprikliais ir saldikliais, dėl to rašoma, kad 0 kalorijų. Bet pabrėžiu, kad tai labai menkai ištirta. Todėl galite pasirinkti, ar norite vartoti tokius produktus, kurie neva pasaldina arbatą ar maistą ir neturi kalorijų ir taip atlikti tyrimą su savo kūnu, ar tiesiog apsieisite be vanilės skonio arbatos ir šokoladinio kremo su proteinais“, – sakė mitybos specialistas.
Dar vienas paslėptas baltyminių produktų pavojus – vitaminai.
„Iš pirmo žvilgsnio nieko tokio, tačiau jei padauginsite vitamino B6 ir rekomenduotiną dienos normą viršysite kelis šimtus kartų, o tai visai įmanoma, gali pradėti tirpti pirštai. Tai yra rimti pašaliniai poveikiai ir pats žmogus dažnai nesupranta, kodėl taip nutiko“, – pasakojo pašnekovas.
Taigi naivu tikėtis, kad baltymų prisotinti šokoladukai ar sausainiai padės sveikatai.
Vienam kilogramui – 0,8 g baltymų
Kaip pasakoja A. Sujeta, naujausi tyrimai rodo, kad baltymų poreikis vienam kūno kilogramui yra 0,8 g. Fiziškai aktyviam žmogui per dieną galima suvartoti nuo 1,4 iki 2 gramų baltymų vienam kūno kilogramui. Jei mityba subalansuota ir žmogus gauna baltymų iš mėsos ir daržovių, papildomai jų vartoti nereikia.
„Tačiau retai kam taip pavyksta. Ypač jei žmogus yra fiziškai aktyvus ir sportuoja – tokiu atveju vienam kūno kilogramui gali reikėti ir 2,3 g baltymų. Tada dažniausiai vartojami pieno išrūgų, pupelių baltymai, nes jie padeda raumenims vykdyti metabolinį procesą“, – sakė mitybos specialistas.
Pasak jo, suvartojus 10 g baltymų tik 10 proc. keliauja į raumenų atkūrimo procesą. Kiti panaudojami žarnyno veiklai, energijos resursams papildyti.
Kaip teigia A. Sujeta, maitinantis subalansuotai įmanoma gauti užtektinai baltymų.