Arbatą gerti sveika

Arbata nėra tik karštas vanduo su lapais, kaip kai kurie mano. Įvairiausių žolelių arbatos kuo puikiausiai tinka įvairioms ligoms gydyti, o paprastos juodosios arbatos plikinys, toks įprastas ir kasdieniškas, paruoštas paisant tam tikrų taisyklių, gali pasirodyti visai kitokio skonio.

Kai kurie žmonės baiminasi gerti arbatą dėl joje esančio kofeino, kadangi gali imti kamuoti nemiga, padažnėti širdies plakimas, irzlumas. Viename vidutinio stiprumo arbatos puodelyje yra apie 0,05 g kofeino. Stiprios arbatos prieš naktį iš tiesų nepatariama gerti žmonėms, sergantiems glaukoma, podagra, lėtiniu gastritu, kai padidėjęs rūgštingumas ar kankina opaligė.

Arbata, ypač žalioji, labai palankiai veikia virškinimo sistemą, nes absorbuoja kenksmingas organizmui medžiagas, sutraukia žarnyno gleivinę, gerina žarnyno tonusą. Arbata didina kraujagyslių sienelių elastingumą, atpalaiduoja spazmus, mažina cholesterolio kiekį.

Svarbus arbatos ruošimas

Geriausiai išlaikomos skonio savybės, kai arbatos lapeliai laikomi porceliano ar stiklo hermetiškuose induose šiltoje, sausoje, dažnai vėdinamoje vietoje. Negerai arbatžoles laikyti metaliniuose, plastikiniuose induose ar celofaniniuose maišeliuose, nes jie neapsaugo nuo drėgmės ir suteikia specifinį kvapą.

Svarbu prisiminti, kad arbata ruošiama tik tam kartui, tokia, kokia bus geriama, o ne labai stipri, kad paskui nereikėtų skiesti puodelyje.

Arbata nuo peršalimo

Vanduo arbatai turi būti minkštas, silpnai mineralizuotas ir neturėti jokio, net nežymaus, specifinio kvapo. Jei vanduo kietas, plikyti tinka arbatžoles, kurių ekstrakcinės ypatybės stipresnės. Vanduo, kuriuo plikoma arbata, turi būti šviežias, užvirtas tik vieną kartą. Nei perviręs, nei nepakankamai viręs vanduo arbatai netinka. Pervirusiame vandenyje smarkiai sumažėja deguonies, padaugėja vadinamojo sunkaus vandens, pakinta vandens mikrostruktūra. Toks vanduo gadina arbatą, daro ją kietą, dingsta aromatas, sumažėja ekstrakcijos galimybės. Netinka ir antrą kartą užvirtas arba pašildytas vanduo, taip pat virintas, sumaišytas su nevirintu, nes didėja sunkaus vandens kiekis.

Teigiama, kad, norint pajusti tikrąjį arbatos skonį, netinka vanduo, virtas elektriniame virdulyje. Geriausia vandenį arbatai virti metaliniuose arba emaliuotuose virduliuose. Vandenį nuo ugnies reikia nuimti tuo momentu, kai jis baltai putoja, t. y. kai nuo virdulio dugno pradeda kilti daugybė mažų oro burbuliukų ir jis šiek tiek susidrumsčia. Plikyti arbatą tinkamiausia porcelianiniuose, stikliniuose ar fajansiniuose, bet ne metaliniuose induose.

Skanesnę arbatą daro net indo forma. Geriausia arbatinukų forma – apvalūs arba cilindriniai, nes plikant juose lengviausia nustatyti ketvirtį, trečdalį ar pusę arbatinuko tūrio. Arbatą patartina išgerti per valandą nuo užplikymo. Vienoje Rytų patarlėje sakoma, kad šviežia arbata panaši į balzamą, o palikta nakčiai prilyginama gyvatei.

Arbatinuką, kuriame plikysite arbatą, 3–4 kartus perskalaukite verdančiu vandeniu ir suberkite arbatžoles. Verdančiu vandeniu užpilkite pusę arba tris ketvirčius arbatinuko. Pridenkite arbatinuką dangteliu ir servetėle, šildytuvu ar pagalve, palaikykite 5 min., užpilkite vandens. Ruošiant žaliąją arbatą, plikymo procesas ilgesnis.

Jei arbatą ruošite stiklinėje, į ją įberkite šaukštelį arbatžolių, užpilkite verdančiu vandeniu, pridenkite nedidele lėkštele ir palaikykite 5 min., tuomet perkoškite ir gerkite.

Įvairių šalių patirtis

Arbatos gėrimo tradicijos kai kuriose šalyse yra labai senos ir prilygsta savotiškiems ritualams.
Anglai mėgsta arbatą gardinti pienu. Tačiau yra viena svarbi smulkmena, kurią aš, balintos arbatos mėgėja, sužinojau visai neseniai. Pasirodo, arbatos skonis keičiasi priklausomai nuo to, ką pirmiau pilame į puodelį. Anglai labai griežtai laikosi taisyklės pilti arbatą į pieną, o ne atvirkščiai. Manoma, kad priešingu atveju nukenčia arbatos aromatas ir skonis. Į gerai pašildytus puodelius pirmiausia įpilkite šeštadalį arba ketvirtadalį puodelio pieno, o paskui pilkite arbatą.

Japonai mėgsta gerti žaliąją arbatą. Paprastai prieš vartojant ji sutrinama į miltelius porcelianiniame indelyje, paskui užplikoma šiltame arbatinuke. Dažniausiai 200 ml vandens plikomas 1 arbatinis šaukštelis arbatžolių. Vandens temperatūra turi būti ne didesnė kaip 60 ⁰C, laikas – 2–4 minutės.

Mongolų arbatos ruošimo būdas yra vienas seniausių. Pagrindiniai komponentai – žalioji presuota arbata, pienas, sviestas, miltai, druska. Priklausomai nuo regiono, sudėtinės dalys gali šiek tiek skirtis: pienas gali būti karvės, ožkos, avies, kumelės, kupranugario arba pakeistas kumysu. Vietoje sviesto galima dėti avies arba jaučio taukus.

Kazachai mėgsta labai karštą arbatą: pila ją į pialas ir prideda žiupsnelį aštrių pipirų, truputį pakepintų kviečių. Vietname arbata geriama su džiovinta ženšenio šaknimi. Korėjoje į arbatą įmušamas kiaušinis.