Patarimais dalinasi UAB „Tęstinių mokymų centras“ – Sveikos gyvensenos konsultantė Vilita Kepežinskienė.
Moksliškai įrodyta, kad mūsų gyvenimo būdą stipriai lemia mūsų psichologija ir su ja susiję veiksniai. Tik 5 proc. žmonių negali savarankiškai subalansuoti savo svorio dėl genetinių sutrikimų, todėl sprendžiant su svoriu susijusias problemas jiems reikalinga medikų pagalba. Šiems žmonėms įvairūs sutrikimai dažniausiai pasireiškia jau ankstyvoje vaikystėje.
Greitas svorio metimas, dietos, staiga padidėjęs fizinis krūvis gali padėti atsikratyti vieno kito kilogramo, tačiau, kaip tai paveiks mūsų savijautą ir kaip tai atsilieps ilgalaikėje perspektyvoje? Taikant įvairias svorio metimo metodikas rezultato galima pasiekti pakankamai greitai, bet ar ilgam?
Sulieknėti yra lengviau nei ilgam išlaikyti norimą svorį. Pakartotinis svorio metimas ir sugrįžimas (dar vadinamas jo-jo efektas) gali būti pavojingesnis sveikatai ir gerai savijautai, nei per didelis, bet pastovus svoris. Jeigu nekeisime gyvenimo būdo, mitybos, psichologijos, santykių ir socialinės aplinkos, negalėsime pasiekti norimų pokyčių – ilgalaikio norimo svorio išlaikymo.
Anksčiau trūkdavo maisto produktų, ne viską buvo galima gauti, tačiau šiomis dienomis pasirinkimas gausus, o pagrindinė problema yra žinių nebuvimas arba atvirkščiai – per didelis jų kiekis. Kuo sunkesnėje padėtyje yra žmogus, tuo labiau jis tiki visokiais stebuklingais svorio metimo būdais (kodavimais, dietomis, tabletėmis ir pan.). Žmonės dažnai sako, kad jie neturi valios laikytis dietų ar kažkaip kitaip kontroliuoti savo svorio, bet jie nepagalvoja, kiek jie turi valios kiekvieną dieną nešioti antsvorį su savimi.
Deja, žmogus, nepakeitęs gyvenimo būdo, negalės pasiekti ir išlaikyti norimo rezultato ilgalaikėje perspektyvoje.
Yra dvi svorio mažinimo ir gyvenimo būdo keitimo priemonės: individualus modelis ir socialinio palaikymo modelis.
Individualus modelis – žmogus pats siekia rezultato, pasikliaudamas savo žiniomis ir turima informacija. Vadovaujantis šiuo modeliu rezultatas dažnai nepasiekiamas arba pasiekiamas tik iš dalies ir dažniausiai ilgai neišlaikomas. Mokslininkai visame pasaulyje teigia, kad svorio subalansavimo procesas turi būti vykdomas kartu su specialistu, gydytoju, treneriu, su kažkuo, kas dirba kartu su jumis (socialinio palaikymo modelis). Kitu atveju, nusistatyti sau mitybą ir jos laikytis dažniausiai nepavyksta, svoris grįžta ir vėl kartojasi ,,jo-jo“ efektas, kuris tampa pavojingu sveikatai. Pasiekti norimą rezultatą be palaikymo ir kontrolės bus labai sunku.
Turint antsvorio ir norint sulieknėti, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kuriam mitybinio elgesio sutrikimų tipui jūs priklausote. Jų yra trys: eksternalinis, emociogeninis ir ribojantis. Moksliškai įrodyta, jei turite antsvorio – jums būdingas vienas iš šių sutrikimų.
Eksternalinį mitybos elgesį lemia išoriniai veiksniai bei aplinka, todėl sprendimas pavalgyti dažnai priimamas ne dėl to, kad žmogus iš tiesų yra alkanas, o todėl, kad pamatė kažką sukeliančio apetitą: gražiai padengtą stalą, skanaus maisto reklamą ar valgantį kitą žmogų. Tai gali būti valgymas draugijoje arba tiesiog todėl, kad maistas yra pastebimoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokį mitybos elgesį lemia ne tik didesnis apetitas (ypač saldumynams, desertams, kepiniams, riebiam maistui), bet ir lėtai pajuntamas, nevisavertis sotumo jausmas.
Apkūniems žmonėms sotumo jausmas atsiranda vėliau ir pajaučiamas kaip mechaninis skrandžio užpildymas. Būtent dėl sotumo jausmo nebuvimo, kai kurie žmonės pasirengę valgyti visada, jeigu tik yra maisto ir jis yra matomoje vietoje. Šį mitybos elgesio sutrikimą turintys žmonės dažniausiai maistą perka kažkam kitam (vaikams, anūkams ir pan.), bet galiausiai suvalgo patys. Jei tik maisto namuose yra – jie jį suvalgys. Pagrindinis pasipriešinimas yra tada, kai žmogus rimtai nežiūri į save ir savęs nevertina.
Kitas mitybos elgesio sutrikimo tipas – emociogeninis. Esant šiam mitybos elgesio sutrikimui, noras valgyti kyla ne dėl to, kad žmogus alkanas, bet dėl to, kad jaučia emocinį diskomfortą: jaudulį, nerimą, susierzinimą ir pan., jam nuobodu ar liūdna. Galima teigti, kad tai streso malšinimas maistu, kai valgis tampa ir vaistu, ir geriausiu draugu, ir visų problemų sprendimu. Iš visų mitybos elgesio sutrikimų emociogeninis pasireiškia dažniausiai – 60 procentų žmonių. Svarbu pažymėti, kad šis elgesio tipas būdingas tiek apkūniems, tiek ir normalų kūno sudėjimą turintiems žmonėms. Stresą slopinant įvairiu maistu, dažniausiai renkamasi lengvai pasisavinamus, kaloringus produktus, kuriuose daug riebalų ir angliavandenių.
Trečiasis mitybos elgesio tipas – ribojantis. Tai perdėti mitybiniai savęs apribojimai ir per griežtos dietos, kurias neišvengiamai keičia dar didesnio persivalgymo laikotarpiai – ydingas griežto mitybos ribojimo ir dietų nutraukimo ratas. Žmogus nuolat patiria stresą, ribodamas save visada jaučia stiprų alkį, o persivalgydamas kenčia dėl to, kad vėl priaugo svorio ir visos jo pastangos buvo beprasmės. Vyraujant šiam tipui, žmogus jaučiasi prislėgtas, jam kyla vadinamoji dietinė depresija – emocinis nepastovumas, padidėjęs dirglumas ir išsekimas, vidinė įtampa ir nuolatinis nuovargis bei bloga nuotaika.
Norint subalansuoti mitybą, sulieknėti ar priaugti raumeninės masės yra labai svarbu išsikelti konkretų tikslą ir nusistatyti laiką, kada tas tikslas turėtų būti pasiektas. Kitas svarbus momentas yra siekiamo tikslo išlaikymas ilgalaikėje perspektyvoje. Koncentruojantis į rezultatą svarbu išsiaiškinti jį ribojančius veiksnius, supančią aplinką, psichologinius veiksnius, kurie gali trukdyti ir trukdo tikslo pasiekimui. Ir svarbiausias uždavinys – turėti kas jus palaiko, konsultuoja ir padeda siekti užsibrėžto tikslo.