- Regimantai, kur prasidėjo jūsų sportinis kelias?
- Sportuoju visą gyvenimą. Save sportininku pirmąkart pavadinau veikiausiai būdamas 14-os, kai dziudo treneris pakvietė į pagrindinę jaunučių grupę atstovauti rinktinei. Dabar jau skaičiuoju 25-us metus, kai reguliariai sportuoju.
Visada jaučiau, kad sportuoju ne dėl rezultatų, išvaizdos, trofėjų ar apdovanojimų, o dėl sveikatos. Tačiau kiti sportininkai nuolat patirdavo traumų, tad galvoje ėmė kirbėti mintis – kodėl taip vyksta, jei sportas yra sveikata?
- Ar pavyko atsakyti į šį klausimą?
- Atradau aiškią takoskyrą. Sporte aiškus rezultato siekimas. Greičiau, stipriau, vikriau. Tai ne visada galima sieti su sveikata. Tada atradau kitą kryptį – giliųjų raumenų mankštas, tokias kaip pilates, joga, kalanetika. Supratau, kad tai ir yra sveikatos šaltinis. Tik sustiprinus giliuosius raumenis galima siekti aukštesnių rezultatų. Tie, kas daro priešingai, nusvyla nagus. Ateina, pavyzdžiui, vyras į „štanginę“. Kaimynas greta iškelia 100 kilogramų, vadinasi, reikia ir jam. Neįvertinęs savo fiziologinių gebėjimų ir tikslų toks vyras gali labai greitai nukentėti.
- Tačiau vien Vilniuje yra begalė sporto klubų (net veikiančių kiaurą parą), kuriuose žmonės treniruojasi individualiai. Veikiausiai natūralu, kad daug klaidų galima padaryti vien iš nežinojimo – kaip dirba kūnas, ką ir kada tempti.
- Tokie klubai yra absoliutus blogis. Čia kaip greito maisto restoranai. Jų daug, žmonės skuba, o galiausiai ne į naudą tokia mityba. Naktį žmonės turi miegoti, o ne sportuoti. Venkite tokio šou.
Savo vaikų klausiu, ar jie supranta skirtumą tarp „plaukti“ ir „išplaukti“. Daugelis moka plaukti, tačiau ar išplauktų balandžio mėnesį skęstant laivui, su drabužiais maskatuojantis vandenyje? Mokėjimas plaukti prasideda tada, kai gali pusę valandos išbūti paviršiuje stresinėje situacijoje.
Panašios taisyklės galioja ir sporte. Daugelis sportuojame, tačiau nebūtinai tai darome teisingai. Kol bus klubai, dirbantys per naktį, mes, kitokio sporto atstovai, visada turėsime duonos.
- Daugelis sportuoja siekdami padailinti kūno formas, o ne sustiprinti sveikatą. Kaip vertinate tai?
- Kai šnekame apie sportą ir sveikatą, turime paminėti sąmoningumą. 8 iš 10 žmonių, praverdami mūsų duris, nebūna išsikėlę sau tikslų, nežino tiksliai, ko nori, ir ko čia atėjo. Tam mes turime kineziterapeutą, tačiau žmonės tokią paslaugą vertina skeptiškai. Žmogus tiesiog džiaugiasi nusprendęs sportuoti, nesusimąstydamas, kokia sporto rūšis jam reikalingiausia, kur silpnosios vietos.
Ateina žmogus ir sako – aš lankysiu jogą. Klausiu, kodėl. Pasirodo, žmogus nori numesti svorį (arba lavinti ištvermę) ir nežino, kad tokiam tikslui joga nėra geriausias pasirinkimas. Nieko nekaltinu, mat sportinis išprusimas turėtų prasidėti dar mokykloje, o mūsų švietimo sistema, sutikite, yra „išgriuvusi“.
Todėl jauną žmogų, be susiformavusių sporto idealų, ir lengva užkabinti anksčiau minėtais šou elementais.
- Ką sporte galime pasiekti, jei įdedame pakankamai pastangų ir siekius deriname su žiniomis?
- Realiai, galime pasiekti viską. Tiek numesti kilogramų, tiek atsikratyti skausmų, padidinti ištvermę, lankstumą, pagerinti nuotaiką bei kraujotaką. Galiausiai, sporto nauda nėra trumpalaikė. Tai – investicija į savo sveikatą ateityje, į sveiką senatvę.
Turėjome klientę – Loretą. Moteris dar gana jauna, tačiau visa susisukusi. Ji papasakojo išgyvenusi klinikinę mirtį. Po tokios akistatos pedagoge dirbanti vilnietė nusprendė, kad kažką reikia daryti su savo gyvenimu. Po 3 mėnesių treniruočių rezultatai ryškėjo akyse. Loreta į darbą, į užsiėmimus ėmė važinėti dviračiu. Po pusės metų ji nė iš tolo nepriminė tos ligotos, senos moters.
Nemažai moterų sportu susidomi po gimdymo. Vienos nori sulieknėti, kitos turi problemų su pilvo sienelėmis, tad ieško sveikos, ramios, gydančios veiklos.
Tokių pavyzdžių yra daug.
Žmogus yra skulptorius ir iš savo kūno jis gali nulipdyti tai, ką nori. Pradėjus sportuoti patariu žmonėms mintyse nusipiešti, ką jie nori pasiekti.
- Viešoje erdvėje žmogui brukami konkretūs skaičiai – 8 kilogramai per mėnesį, 3 kilogramai per savaitę, tad žmogus iš sporto ima tikėtis labai konkrečių rezultatų.
- Manau, kad toks požiūris yra ydingas. Žinote, kaip sako? Greitai važiuosi, lėtai neš.
Populiarėja įvairios treniruotės, kurios žada žaibiškus rezultatus. Pradedantis žmogus negali jų nedaryti, tai nėra sveika. Tai yra tas pats, kas nepasiruošus šokti į ledinio vandens eketę. Širdis gali atlaikyti, bet nebūtinai.
Lengvų kelių nėra. Ilgalaikiai, sveiki rezultatai ateina pamažu. Orientuokitės ne į skaičius, o į kokybę. Kritiškai vertinkite reklaminius triukus ir nepasikliaukite draugės ar kaimynės liudijimais, kad joms pavyko. Prieš įnikdami į sportą, pasikonsultuokite bent su keliais specialistais, atraskite tai, kas jums tinka labiausiai.
- Kiek tenka kalbinti gydytojus, visi pabrėžia, kad sportuoti reikia bent triskart per savaitę ir tiek, kad kūnas suprakaituotų. Manote taip pat?
- Jei mes sparčiu tempu pėsčiomis keliaujame į darbą, lipame laiptais, o ne važiuojame liftu, tai irgi yra fizinis judrumas. Tačiau, taip, kalbant skaičiais – ne mažiau 3 kartai per savaitę po 30 minučių. Geriausia veiklas susidėlioti darbotvarkėje taip, kad vieną dieną organizmas dirbtų, kitą – ilsėtųsi. Vėl – darbas, poilsis. To pakanka bendram tonusui palaikyti.
Jei mūsų lūkesčiai didesni, siekiame rezultatų – keičiasi tempas ir intensyvumas, reikia daugiau pastangų. Pavyzdžiui, sportuoti 6 kartus per savaitę, vieną dieną skiriant funkcinėms treniruotėms, o kitą – tempimo pratimams.
Galiausiai, ne prakaitavimas turėtų būti pagrindinis rodiklis. Aš, po profesionalaus sporto, nespėju nė sušilti per įprastinę treniruotę, o sporto naujokui, žiūrėk, žliaugia prakaitas upeliais.
- „Pradėsiu sportuoti“ - tai bene dažniausia Naujųjų metų pažadų formuluotė. Ar padaugėja klientų sausio mėnesį ir ką patartumėte tiems, kuriems jau antrą mėnesį ima stigti motyvacijos?
- Tuos, kurie sausį pradeda sportuoti, vadinu „sausainiukais“. Jų sportinis interesas labai impulsyvas, bet neretai ir trumpalaikis. Gal į suknelę neįtilpta, gal kaimynė labai pagražėjo ir nesinori nusileisti – nesvarbu, kas lėmė pirmąjį atėjimą į sporto salę, tačiau jiems reikia daug pastangų, kad nepasiduotų.
Bet kokia fizinė veikla turi teikti džiaugsmą. Tai ir yra raktas į reguliarų sportą ir valios ugdymą. Šiandien yra begalė sporto rūšių. Išsirinkite tokią, kuri jus atspindi, kuri jums kelia džiaugsmą, o ne kančią – ir patys nustebsite, kad nebereikia savęs įtikinėti eiti sportuoti.
Nuspręskite, ar jums reikia komandinės veiklos, ar esate individualistas ir norite sporuoti vienas. Galbūt jūs būsite daug laimingesnis, jei rinksitės ne grupinę treniruotę, o tiesiog kiekvieną dieną bėgiosite? Galbūt jus sudomintų koviniai menai arba badmintonas?
Pažinkite savo temperamentą ir nebebūsite tik „sausainiukas“. Galiausiai, mėginkite skirtingas sporto šakas, skirtingus klubus ir lyginkite, kur jūs jaučiatės gerai. Tada ir valios pastangų nebereikės.