Tokia praktika pastaruoju metu atgimė svorio metimo pasaulyje dėl tam tikrų dietų populiarumo augimo. Laikantis šio tipo dietų rekomenduojama badauti pačiais įvairiausiais būdais, nuo 24 val. maisto nevartojimo iki drastiško kalorijų sumažinimo porą dienų per savaitę, rašo stltoday.com.
Kas gi žadama pasiryžus šiems išbandymams?
Protarpinio badavimo šalininkai žada galimybę deginti riebalus, auginti raumenų masę, sumažinti vėžio bei širdies ligų riziką ir pailginti gyvenimą. Ar iš tikrųjų tokio tipo dietos veiksmingesnės nei kur kas tradiciškesni svorio metimo variantai?
Mokslininkai linkę išskirti tris pagrindinius protarpinio badavimo tipus. Kas antros dienos badavimas, kai nevalgoma 24 val., po kurių tiek pat valandų maistas vartojamas, kaip įprasta. Vis tik tenka pripažinti, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kas antros dienos badavimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų nei bet kurios kitos dietos laikymasis.
Vos trys nedidelės apimties tyrimai atlikti siekiant išsiaiškinti šio tipo dietos poveikį žmogaus organizmui. Be to, nė vieno iš šio tyrimo metu neatliktas lyginamasis eksperimentas ir nepanaudota kontrolinė grupė. Tiesa, viename iš atliktų tyrimų nustatyta, kad per 22 dienas pasitelkiant tokį mitybos metodą atsikratoma vidutiniškai 2,5 proc. kūno svorio, bet tyrimo dalyviai pripažino badavimo dienomis jautę didelį alkį, o laikui bėgant situacija tikrai negerėjo.
Modifikuotas badavimas – tai mitybos planas, kai vieną ar dvi ne viena po kitos einančias dienas vartojamas ketvirtadalis paros kalorijų normos (apie 500), o likusias savaitės dienas kalorijų suvartojama kaip įprasta. Atlikti trys tyrimai, skirti modifikuotam badavimui ištirti. Šiuose tyrimuose dalyvavo antsvorio ar nutukimo problemų turintys asmenys ir lyginamoji grupė (1200-1500 kalorijų per dieną arba trys ketvirtadaliai paros kalorijų normos).
Tik vienas iš atliktų tyrimų patvirtino, kad badaujančiųjų grupei pavyko atsikratyti 4,1 proc. daugiau svorio nei lyginamosios grupės tiriamiesiems. Esminių cukraus lygio kraujyje skirtumų tarp badavusiųjų ir lyginamosios grupės neužfiksuota nė viename iš atliktų tyrimų, tačiau dviejuose iš atliktų tyrimų į badavusiųjų grupę įtrauktiems tyrimo dalyviams fiksuotas insulino lygis, o juk aukštas insulino lygis skatina organizmą kaupti daugiau riebalų, ypač juosmens srityje.
Maisto vartojimo periodo apribojimai – tai tam tikras atsikratyti nepageidaujamų kilogramų skirtas būdas, kai naktinė maisto vartojimo pertrauka ilginama nuo 12 iki 20 val., siekiant tokiu būdu palikti mažiau laiko valgymui.
Atlikti du nedidelės apimties tyrimai dėl maisto vartojimo apribojimų. Viename iš šių tyrimų 29 asmenys, kurių Kūno masės indeksas (KMI) buvo normalus, dvi savaites nevalgė po 11 ar daugiau valandų per parą, o po to dvi savaites maitinosi laikydamiesi įprastinio režimo. Nustatyta, kad per badavimų periodą jie neteko 1,3 proc. daugiau svorio nei kontroliniu periodu.