Kaip rašo žiniasklaida, vitaminų stiprinimo kursą neseniai mirusiai moteriai padovanojo sutuoktinis. Pasak vyro, jam ši dovana kainavo apie 400 svarų sterlingų.
Šiuo metu vyksta tyrimas, ar lietuvės mirties priežastis tikrai vitaminų mišinys. Šia tema kalbinti gydytojai akcentuoja, kad tikroji mirties priežastis gali būti visai kita.
Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sutiko pasidalinti turima informacija, kodėl apskritai nereikėtų juokauti vartojant bet kokius papildus – leidžiamus ar geriamus.
Papildai – tik esant indikacijoms
Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė sako,kad bet kokie vitaminų papildai klinikinėje praktikoje paprastai yra skiriami esant indikacijoms.
„Pavyzdžiui, kai tyrimuose nustatomas konkrečių vitaminų trūkumas. Niekam ne naujiena, kad dažniausiai Lietuvoje nustatoma hipovitaminozė – tai vitamino D, bet jo papildai taip pat turėtų būti skiriami ne aklai, o tik atlikus tyrimus ir pagal juos parinkus dozę, – sako gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.
– Vitaminų trūkumas gali būti nustatomas ir netiesiogiai pagal atitinkamus kraujo tyrimų rodiklius, simptomus ar klinikinę situaciją. Pavyzdžiui, kai žmogui yra pašalinta dalis ar visas skrandis, jo organizmas negali taip pat efektyviai ar visai įsisavinti vitamino B12 iš maisto, dėl to išsivysto mažakraujystė. Todėl tokių situacijų metu, dažnai skiriamas B12 preparato nuolatinis ar periodiškas vartojimas atitinkama gydytojo parinkta įvedimo forma.“
Rizikuojama sveikata
Gydytoja sako, svarbu žinoti, kad vitaminų papildų yra labai įvairių – tiek sudėtimi, tiek formomis. Vitaminų papildai gali būti monopreparatai, kuriuose tik vienas vitaminas, gali būti kompleksiniai, kurių sudėtyje keli ar visi vitaminai. Ir taip pat gali būti vitaminų kompleksai su mineralinėmis medžiagomis, kas dažniausiai vadinama multivitaminais. Vitaminų papildai gali būti įvedami per burną tablečių, kapsulių, miltelių, sirupo, lašiukų, tirpių tablečių, purškiama forma ir leidžiamų injekcijų forma.
„Vitaminų papildų pasiūla – labai plati, todėl visais atvejais vitaminai yra skiriami ne tik visapusiškai įvertinus jų poreikį, bet taip pat parenkamas preparatas su žmogui rekomenduojamomis dozėmis, jam reikalinga įvedimo forma, – sako E. Cikanavičiūtė.
– Sudėtingų klinikinių situacijų atveju, gydytojai gali skirti vitaminų injekcijas, bet visi tokie preparatai yra receptiniai ir jų įvedimas į organizmą reikalauja klinikinių medicinos žinių ir kompetencijų. Tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, taikant parenterinį maitinimą, vitaminai skiriami injekcijomis į veną ir tai vyksta griežtai tik stacionare gydytojų priežiūroje.
Todėl atliekant tai nekompetentingai – parenkant tiek vitaminų preparatus, tiek jų įvedimo būdą, rizikuojama sveikata: nuo sterilumo principų nesilaikymo atliekant injekcijas sukeltų infekcijų iki perdozavimo pasireiškiančio plačiu spektru su įvairiomis organų sistemomis susijusių simptomų ir net kritinių būklių, kurios gali būti susiję ir su nenurodytomis medžiagomis preparate, jei tai buvo pirkta nelegaliai.“
Būtina tikrinti informaciją
Socialiniuose tinkluose šmėžuoja įrašai, kuriuose įžymybės išbando vitaminų injekcijas, pasakoja, kad taip kovoja su kankinančiais negalavimais, tačiau aklai tikėti jų patirtimi tikrai negalima – kiekvienas atvejis individualus.
„Pirmiausia, tai parodo kad visgi žmonės linkę tokius preparatus pirkti, nes egzistuoja du vienas kitą sustiprinantys reiškiniai – jei yra paklausa, visada bus ir pasiūla, – sako gydytoja E. Cikanavičiūtė.
– Antra, visuomenę vargina įvairūs gyvenimo kokybę bloginančios lėtinės ligos, sutrikimai, kurie neturi nei vienos atsiradimo priežasties, nei vieno sprendimo būdo. Kaip, pavyzdžiui, nuovargis, kuris blogina ne tik gyvenimo kokybę, bet taip pat tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Tik nuovargio priežastys gali būti itin polimorfiškos ir nespecifinės ir tik retais atvejais tai gali būti susiję su vitaminų trūkumu. Bet visgi patikėti, jog nuovargį išspręs trumpalaikis papildų vartojimas, vietoje ilgalaikių ir daugiau žmogiškų resursų reikalaujančių streso valdymo priemonių, daug paprasčiau ir priimtiniau. Labai žmogiška rinktis paprastesnį, o ne ilgesnį ir sudėtingesnį kelią siekiant tikslo, ypač, jei dar kažkas ir paragina.
Todėl čia atsiranda erdvė plėtotis ragintojams – tai yra socialiai neatsakingam verslui, kuris remiasi pusiau medicininėmis žiniomis – pateikiama A, bet, kad po to seka B, neužsimenama. Net ir šiame pandemijos kontekste pasirodė daug įvairiausių pasiūlymų stiprinti imunitetą įvairiais preparatais, nors moksliniai tyrimais nėra įrodyta, kad, pavyzdžiui, papildomas vitamino C vartojimas gali sumažinti virusinių ligų riziką.
Iš kitos pusės, remiantis biochemijos ir fiziologijos žiniomis, niekaip negali būti paneigtas faktas, kad C vitaminas dalyvauja imuninės sistemoje veikloje. Tad siūlantys jį vartoti kaip ir nemeluoja, bet visgi ir tiesos nepasako, kad toks vartojimas tiesiog beprasmis. Juolab, kad šiais laikais, kai vartojamas bent minimalus kiekis daržovių, vaisių ir uogų, C vitamino trūkumas tiesiog nebeįmanomas.
Ir trečia priežastis – tai didžiulis informacijos srautas, o tai yra tam tikra rinkodaros dalis ir strategija. Dideliame informacijos sraute labai sudėtinga atsirinkti, kuri informacija patikima. Todėl medicinos bendruomenė turi atlikti labai svarbų ir atsakingą šviečiamąjį darbą.”
Gydytoja dar kartą akcentuoja, kad net ieškant informacijos, susijusios su sveikata, reikėtų pasikliauti tik pripažintais, su sveikata susijusiomis organizacijomis ir kvalifikuotais specialistų, šiuo atveju, gydytojų pateikiama informacija. O varginant skundams dėl sveikatos ir siekiant nepražiūrėti su gyvybe susijusių ligų, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, siekiant objektyviai įvertintį sveikatos būklę, skundų priežastis ir sprendimo būdus. Vitaminų vartojimo rekomendacijos turėtų būti suteikiamos tik gydytojui įvertinus kiekvieną situaciją individualiai."
Kaip gauti vitaminų?
Jei ne papildais, tai kaip iš tiesų, saugiai, turėtume pasisemti vitaminų? – paklausėme gydytojos E. Cikanavičiūtės.
„Visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama vitaminams, gaunamiems su maistu. Būtent dėl to yra rekomenduojama valgyti kuo platesnio spektro maistą.
Augaliniam maistui taikoma vaivorykštės taisyklė, sezoniškumo, skirtinimo ruošimo būdų: šviežia, termiškai apdorota, rauginta, principai, kurie taip pat padeda organizmą aprūpinti visomis reikalingomis ne tik pagrindinėmis, bet ir papildomomis maistinėmis medžiagomis: vitaminais, mineralinėmis ir bioaktyviosiomis medžiagomis, probiotikais, – pataria gydytoja dietologė.
– O vitaminų ar kitokie papildai skiriami tik gydytojo ir tik esant indikacijoms. Svarbu paminėti, kad jokie papildai neskiriami profilaktiškai siekiant sustiprinti organizmą, imunitetą, sumažinti nuovargį ir padidinti energijos kiekį, pagerinti kažkokias kitas objektyviai sunkiai įvertinamas funkcijas: atmintį, miegą ar dar ką nors panašaus.”
Vitaminų infekcijos – nelicencijuojamos
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) išduoda licencijas fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems Lietuvoje teikti tam tikras asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pvz.: šeimos gydytojo, chirurgijos, oftalmologijos ir eilę kitų tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių pasaugų. „Tokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip vitaminų injekcijos paslauga, nėra ir pastaroji nėra licencijuojama. Be kita ko, Akreditavimo tarnyba iki šiol nėra gavusi nei vieno skundo, susijusio su vitaminų paskyrimu ar vartojimu“, – komentavo direktorė Nora Ribokienė.
Kaip komentuoja Akreditavimo tarnybos atstovė, spaudoje paviešintas atvejis kelia daug klausimų: neaišku, ar moteris iš tiesų susileido vitaminus, o jei iš tikrųjų juos susileido, nėra aišku, koks buvo vitaminų mišinys.
„Pacientė galbūt buvo alergiška kai kuriems vitaminams ir po injekcijos įvyko stipri alerginė organizmo reakcija su letaline baigtimi, o galbūt pati injekcija buvo atlikta netinkamai ir įvyko jos komplikacija. Paminėtina ir tai, kad netinkamai sukomponuoti tiek vaistų, tiek maisto papildų injekciniai mišiniai gali predisponuoti chemines reakcijas dėl kurių susidaro nauji ir galimai žalingi ar net nuodingi junginiai, – sakė N. Ribokienė.
– Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog daugumą vitaminų profilaktinėmis dozėmis galima įsigyti be gydytojo recepto, jie yra parduodami ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose. Visgi, prieš juos vartojant, visada rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju ar kitu gydančiu gydytoju. Tačiau yra klinikinių būklių, kuomet terapiniais tikslais ir terapinės dozėmis juos gali skirti tik gydytojas, atsižvelgdamas į indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, svorį bei eilę kitų ypatumų.”