Į DELFI redakciją kreipęsi Gyvensenos medicinos asociacijos bei kiti sveiką mitybą propaguojantys asmenys piktinosi, kad veganinė mityba esą tikrai negalėjo taip išsekinti vaiko. Su mama DELFI susisiekti nepavyko, todėl apie visa tai – išsamus pokalbis su kūdikį gydžiusiu Vaikų ligoninės vyresniuoju gydytoju gastroenterologu Vaidotu Urbonu.
- Gydytojau, sulaukėme daug laiškų, kuriuose abejojama, kad jūsų aprašytas klinikinis atvejis buvo lemtas prastos mitybos.
- Visą savaitgalį visiems atrašinėjau dėl šios temos. Gyvensenos medicinos asociacijos valdybos pirmininkas man citavo vieną Kauno LSMU gydytoją, kurios teigimu, mėsą kūdikiui galima duoti tik nuo 7 mėn. Nei ši gydytoja, nei piktus laiškus rašę sveikos mitybos šalininkai nedirba su vaikais ir nėra šios srities specialistai. Tai yra tas pats, kas Formulės-1 rungtynes komentuotų sunkvežimių fabriko darbuotojas. Blogiausia, kai kalbi su neprofesionalais ir jie remiasi senais duomenimis.
Pavyzdžiui, cituoja man 2001 m. paruoštas PSO rekomendacijas, kurios Lietuvai net nėra aktualios. Šios 16 m. senumo rekomendacijos rengtos ir Bangladešui, ir Peru, ir Lietuvai, ir Amerikai – visiems vienodos. Neįmanoma visiems pateikti vienodų gairių, todėl šios rekomendacijos labiau orientuotos į „blogas“ (skurdesnes, - red. past.) šalis, kad šiose vaikai iš bado nemirtų. Mes gyvename Europoje ir naudojamės kitomis rekomendacijomis - Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) gairėmis, kuriose jau 10 metų skelbiama panaši informacija, kaip reikia maitinti vaikus.
Visi šie komentarai rodo neišprusimą šioje srityje ir tiek.
- Tai kas šio vaiko atveju lėmė tokią prastą būklę?
- Kritinė būklė buvo ne dėl vitamino B12 stokos, bet stygius „davė savo“. Hemoglobinas buvo vos daugiau kaip 80, tai tikrai nėra gerai. Kai prie tokios anemijos prisideda dar kita infekcija, gijimas daug sunkesnis, nei vaikui, kurio hemoglobino lygis normalus. Mažakraujystė būtų ne didžiausia problema, sergant B12 stoka. Problema yra su nervų sistemos pažeidimais. B12 stoka gali negrįžtamai pažeisti nervų sistemą. Suaugę puikiai žino, kad B12 injekcijos nuo seno skiriamos gydant nervų ligas.
Taip vyksta retai, bet ir nuo meningokoko vaikai miršta retai. Ant kaktos neparašyta, kad tau bus, o tau – ne. Kam rizikuoti?
- Ar galite plačiau pakomentuoti gretutinių vaiko ligų (rotoviruso, vėjaraupių) įtaką bendrai sveikatos būklei ir ryšį su mažakraujyste?
- Kūdikiui yra aiškiai dokumentuota B12 vitamino stoka. Ji nebūna dėl ligos, bent jau ne tokiame amžiuje. Ji gali atsirasti dėl ligos suaugusiam ar vyresnio amžiaus žmogui, sergančiam ligomis, kuriomis vaikai net neserga. Be to, tam dažniausiai prireikia metų. 7 mėnesių kūdikis tokia liga tiesiog dar negali susirgti, nes iš mamos įsčių jis gauna vitamino B12 atsargų, kurių užtenka net keleriems metams. Bet jei gimei vegetarų ar veganų poroje, tai tų atsargų į pasaulį neatsinešei, nes mama jų turėjo mažai. Tada ir gali susirgti būdamas kelių mėnesių. Kai kurių autorių duomenimis, 86 proc. vegetarų vaikų turi vitamino B12 stoką. Tai jei šiems vaikams stinga vitamino, o kitiems nestinga, kyla klausimas – tai kuri dieta, jūsų manymu, yra tinkamesnė? Prie visko dar prisideda ūminė liga ir net nepamenu, kada būčiau matęs tiek mažai baltymų kraujyje. Vaikas buvo visas ištinęs.
Aš neneigiu, kad vegetarinė mityba turi savų privalumų – ji turi reikšmės mažinant nutukimą, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, dėl blogojo cholesterolio. Tačiau šie tyrimai daromi su suaugusiais, o ne vaikais. Vaikui, kuris vystosi, reikia kitokios dietos. Žinoma, vaikas gali laikytis ir vegetarinės dietos, tačiau visos draugijos greta šio sakinio pabrėžia – tokia dieta galima, BET griežtai prisilaikant specialių dietos reikalavimų. Daugelis pažymi, kad tokiu atveju vaiką reikia reguliariai specifiškai tirti. Anemija ant kaktos neparašyta – reikia specialių tyrimų, kurių Lietuvoje SAM nė neapmoka (kraujas imamas iš venos). Jei žmogus domisi tokia mityba, jis turi žinoti ne tik jos privalumus, bet ir trūkumus. Nuėjęs pas gydytoją jis turėtų pasakyti – mano vaikas maitinasi taip ir taip, prašau padaryti vienokį ar kitokį tyrimą. Iš kur daktaras žinotų, jei nėra aišku, žmogus vegetaras ar ne?
- Daug diskusijų sukėlė kūdikio „primaitinimas“ - metas, nuo kurio motinos pieną jau derėtų papildyti kitu maistu. Kokios yra naujausios rekomendacijos?
- Mano minėtose ESPGHAN rekomendacijose, kurios 2017 m. buvo atnaujintos, ir visas pasaulis, tiesą sakant, linksta prie to, kad primaitinimas yra tarp 4 ir 6 mėnesių. Pirma, tai yra daržovių košė, grūdinė košė, o tarp 5 ir 6 mėnesių pradedame duoti mėsą.
Vyresnio amžiaus žmonėms tai nėra nieko ypatingo – tai yra senos tiesos, nes rusų laikais panašiai ir maitindavome vaikus. Kiaušinį duodavome nuo 3 mėnesių, sultis – nuo mėnesio. Amerikoje prieš 100 metų mėsą siūlydavo duoti kelių savaičių kūdikiui. Medicina sukasi aplink. Nelabai rekomenduojama nuo 6 mėn. kūdikį maitinti tik motinos pienu. Pastebėta, kad kuo vėliau įvedi papildomą maistą, tuo didesnė alergijos tikimybė.
O PSO minimi 6 mėnesiai... Jie visada galvoja apie Afriką. Tose šalyse, kuri sergama ŽIV infekcijomis, kur daug vaikų miršta nuo paprasčiausio infekcinio viduriavimo, netgi ten nedraudžiama maitinančiai mamai, turinčiai ŽIV infekciją, nedraudžia kūdikio maitinti savo pienu. Europoje tai yra griežtai draudžiama. Kodėl? Afrikoje aišku – nemaitinsi motinos pienu, vaikas numirs negaudamas maisto, arba numirs nuo viduriavimo. Ten pasirenkama mažesnę blogybę, nes tikimybė mirti nuo viduriavimo yra didesnė nei užsikrėsti ŽIV per mamos pieną. Europoje tokių klausimų nekyla.
- Bendravote su vaiko mama. Kokie buvo jos argumentai?
- Mama buvo labai geranoriška. Kai jai pasakė, kaip derėtų maitinti vaiką, ji mūsų iškart paklausė, nebuvo jokių „prieš“. Dar vaikui gulint mūsų Intensyviosios terapijos skyriuje tėtis atvežė namie ruošto maisto, atvežė ir jie maitino kūdikį. Aišku, negaliu garantuoti, kaip viskas vyks namuose, tačiau šeima tikrai nebuvo iš tų „karingų“ vegetarų, kurie sakytų, jog vis tiek darys taip kaip nori. Šioje situacijoje viskas taip įvyko dėl to, kad mama manė, jog taip bus geriau. Šeima yra puiki, puikiai prižiūrinti ir mylinti vaikus.
Jei pasirenki taip auginti vaiką, būtina gydytojo priežiūra, jo sudarytas mitybos planas. Gali, žinoma, ir nesusirgti vaikas, bet gali ir susirgti – rizikų yra.
Yra nesutinkančių su gydytojo teiginiais
Gyvensenos medicinos asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Jaruševičius DELFI siųstame pranešime piktinosi, kad medikai, esą dangstydami savo klaidas, kaltina jauną mamą. Jis citavo PSO rekomendacijas, kuriose pirmuosius 6 mėnesius rekomenduojama kūdikį maitinti tik krūtimi.
„Kūdikį gydžiusio Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono teiginiai prieštarauja PSO ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijoms. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prevencinės medicinos katedros profesorės Aušros Petrauskienės rekomendacijoms, kad mėsą kūdikiui galima duoti tik nuo 7 mėn. Nuo 6 iki 7 mėn. kūdikį mama turėjo primaitinti vaisiais ir jų sultimis bei skystomis košelėmis. Taigi, minimas kūdikis iki 7 mėn. negalėjo būti maitinamas nei karvės pienu, nei mėsa, nei kiaušiniais. Beje, minėta mama, kaip ji pati rašo savo „Facebook“ paskyroje, jau nuo 5 mėnesių pradėjo papildomai duoti morkų, obuolių, agurkų bei jų sulčių“, - rašė jis.
P. Jaruševičius taip pat tikino, kad minėto kūdikio 6 mėnesių tyrimai ir svorio prieaugis buvo normos ribose, nes mama esą reguliariai jį atveždavo parodyti medikams.