Visame pasaulyje silpnaprotyste serga daugiau nei 46 mln. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius beveik patrigubės. Skaičiuojama, kad šiuo metu Jungtinėse Valstijose Alzhaimerio liga yra diagnozuota daugiau nei 5 mln. žmonių. Rizika susirgti šia liga didėja su amžiumi, nes kas trečias žmogus miršta nuo Alzhaimerio ar kitos silpnaprotystės formos.
Šios ligos sukeliama finansinė našta taip pat yra didžiulė. Paskaičiuota, kad vidutinė statistinė amerikiečių šeima Alzhaimerio liga sergančio artimojo priežiūrai kasmet išleidžia daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių, o bendros JAV išlaidos siekia 236 mlrd. JAV dolerių.
Naujas didelės apimties mokslinis tyrimas leidžia teigti, kad riziką išsivystyti silpnaprotystei didina ilgai trunkantis miegas. Tokiam tyrimui vadovavo Bostono universiteto Medicinos mokyklos (BUSM) neurologijos profesorė dr. Sudha Seshadri. Jo išvados buvo paskelbtos žurnale „Neurology“.
Tyrėjai išanalizavo duomenis, surinktus JAV Masačūsetso valstijos Framinghamo mieste atlikto širdies ir kraujagyslių ligų tyrimo metu. Šis tyrimas buvo pradėtas 1948 metais ir jame dalyvavo 5209 30-62 metų vyrai ir moterys. Pirminis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Ilgesnis nei 9 valandų miegas didina silpnaprotystės riziką
Framinghamo tyrimo metu jo dalyvių buvo prašoma nurodyti, kiek valandų jie paprastai miegojo per naktį. Tyrėjai stebėjo tiriamuosius 10 metų, kad nustatytų, kad išsivystė Alzhaimerio liga ar kitos silpnaprotystės formos.
BUSM tyrėjai išanalizavo šiuos duomenys ir paskaičiavo riziką išsivystyti silpnaprotystei. Jie nustatė, kad jeigu žmogus reguliariai miega devynias ir daugiau valandų, rizika, kad tokiam žmogui išsivystys Alzhaimerio liga per 10 metų, padvigubėja.
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad ilgiau miegančių žmonių smegenų tūris yra mažesnis. Kadangi tyrimas buvo tik stebimasis, jo metu nebuvo galima nustatyti priežastingumo, tačiau mokslininkai mano, kad perteklinis miegas greičiausiai yra neurologinių pokyčių, sukeliančių silpnaprotystę, simptomas, o ne priežastis. Todėl jie mano, kad sutrumpinus miegą, silpnaprotystės išsivystymo rizika nesumažės.
Tyrimo autoriai mano, kad jo darbo rezultatai ateityje gali pagelbėti diagnozuojant silpnaprotystę ir kognityvinį pablogėjimą.
„Pačių tiriamųjų nurodyta miego trukmė gali būti naudingas klinikinis įrankis padėti prognozuoti riziką išsivystyti klinikinei demencijai per ateinančių 10 metų, – sakė vienas iš tyrimo autorių dr. Matthew Pase'as. – Žmones, kurie teigia ilgai miegantys, turėtų būti stebimi dėl mąstymo ir atminties problemų.“