Kartais panašiai jaučiamės ir ryte, kai pabundame nepailsėję, irzlūs. Ši būsena pateisinama pasakymu „aš nesu ryto žmogus“. Iš tiesų tai gali būti įprasta, bet tikrai nėra normalu, rašoma pranešime spaudai.
Šios ir daugiau temų gvildenamos neseniai „Baltų lankų“ leidyklos išleistoje knygoje „Sveikas ir lieknas kūnas“, kurią parašė įžymybių, tokių kaip Hugh Grantas, treneris Jamesas Duiganas. Vos pasirodžiusi Didžiojoje Britanijoje ir JAV, ji iškart tapo bestseleriu, o šiandien ir Lietuvos skaitytojai gali naudotis J. Duigano patarimais ir patiekalų gaminimo receptais.
Didžiausia blogybė – „blogieji“ riebalai
Jamesas Duiganas pirmiausia įvardija, kuo skiriasi „gerieji“ (švarūs) ir „blogieji“ (kenksmingi) riebalai. „Gerieji“ – tai mononesotieji riebalai. Jų daugiausia yra riešutuose, avokaduose ir alyvuogių aliejuje. Polinesočiųjų riebalų, kurie taip pat sumažina „blogojo“ cholesterolio lygį, gausu žuvyje ir jūros gėrybėse. O transriebalai – patys blogiausi. Jų esama beveik visuose maisto gaminiuose.
Knygoje teigiama, kad maisto gamintojai sukūrė transriebalus (iš esmės – nesveiką pakartotinai pašildytą aliejų), kad pailgintų produkcijos galiojimo laiką ir pridėtų skonio. Šviežias, švarus, ekologiškas maistas sugenda labai greitai, nes jame nėra nieko nenatūralaus ar nesveiko, kas padėtų išlaikyti jį ilgesnį laiką, o maisto su transriebalais galiojimo terminas labai ilgas.
Sotieji riebalai, aiškina J. Duiganas, nėra tokie blogi kaip transriebalai, nes jie natūralūs, bet jie vis tiek tukina, todėl reikia kiek įmanoma jų vengti. „Sotieji riebalai“, kaip jie įvardijami ant maisto produktų pakuočių, padidina „blogojo“ cholesterolio lygį, jų dažniausiai yra gyvulinės kilmės produktuose, tokiuose kaip mėsa ir riebūs pieno produktai.
Autoriaus nuomone, valgant pakankamai „gerųjų“ riebalų, išnyksta tokios (visiems aktualios) problemos, kaip negebėjimas susitelkti, tingumas, jausmas, kad esi prisikimšęs, bet vis tiek nori valgyti (t. y. kad esi alkanas, nors ką tik pavalgei), staigus energijos sumažėjimas po pietų ir potraukis suvalgyti ką nors saldaus, kai sunku atsikelti ryte, taip pat mieguistumas ir nuolatinis nuovargis.
Svarbiausia – saikas
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė teigia, kad būtina nepamiršti sveikos mitybos įpročių. Galima pavalgyti ir sočiau, tačiau nepamirštant saiko ir nepersivalgant. Sveikiausia baigti valgyti jaučiant 80% sotumą.
Iš tiesų žmogus apsunksta nuo kaloringo ir didelio tankio maisto tankio ir kaloringumo. Kuo maisto tankis didesnis, kuo gausiau riebalų, tuo jis ilgiau virškinamas. Greičiausiai virškinami angliavandeniai, ilgiau – baltymai, o ilgiausiai (apie 9 valandas!) – riebalai. Virškindamas sunkų ir kupiną riebalų maistą, kūnas visas „jėgas“ sutelkia maisto virškinimui energijos, o žmogus jaučiasi apsunkęs ir dar labiau pavargęs. Nors gydytoja sako, kad nėra vieno recepto, kokių produktų atsisakius po pietų neims miegas, tačiau pravartu būtų nevalgyti per daug.
Komentuodama mėsos „sunkumą“, L. Barauskienė nurodo, jog mėsoje dominuoja baltymai ir riebalai. Tačiau tai nereiškia, kad, norint nesijausti apsunkusiam, reikia visiškai atsisakyti mėsos. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kokios rūšies mėsa ir kaip paruoštas patiekalas, – jei tai riebi mėsa su riebiu padažu, žinoma, jausime sunkumą. Skrandis bus pilnas daug ilgiau, nei suvalgius šviežių ar garintų daržovių, kuopų ar kitų produktų, kuriuose dominuoja angliavandeniai.
Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip išskirstote viso per dieną suvartojamo maisto kiekį. Tikėtina, kad sunkumas ir mieguistumas juntamas dėl to, jog valgote menkus pusryčius arba ryte visai nevalgote, o likęs dienos maistas suvartojamas per sočius pietus. Tokiu atveju organizmas netinkamu laiku gauna maistines medžiagas.
Po ilgesnio tarpo be maisto, gauna sočius pietus, dažnai per didelėmis porcijosmis ir „sunkiai dirba“, kad viską suvirškintų. Tuo tarpu, pats žmogus tampa mieguistas. Taigi reikėtų elgtis priešingai – valgyti sočius pusryčius, užkąsti po keletos valandų, tada ir pietų metu nepersivalgysite, o po pietų jausite jėgų antplūdį. Taip pat nepamirškite vengti „sunkaus“ t.y ilgai ir sunkiai virškinamo maisto, bei valgykite lėtai ir gerai sukramtykite maistą.
