Cukrus slopina imuninę sistemą, sutrikdo mineralų balansą, „vagia“ iš kaulų kalcį, skatina ankstyvą senėjimą, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas ir, žinoma, stebuklingai pasistengia, kad nebeįtilptume į turimus rūbus. 

Druska, kita vertus, skatina kalcio šalinimą iš organizmo, sulaiko audiniuose vandenį ir jau tai gali būti jų ligos priežastimi, kenkia inkstams, šlapimo pūslei, kraujagyslėms ir net širdžiai. Tačiau, sutikime, kas norės dieną pradėti prėska avižų koše, virta vandenyje be priedų? 

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė pabrėžia, kad nei sūrus, nei per daug saldus maistas nėra gerai. Ši taisyklė taikoma tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms. 

„Didelis druskos kiekis skatina skysčių kaupimąsi organizme, atsiranda didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai ypač pavojinga, jei sūrius patiekalus pamėgstame nuo vaikystės.

Saldus maistas turi savų trūkumų. Šiek tiek jo, žinoma, galima ir reikia, tačiau per didelis kiekis saldaus maisto – greitų angliavandenių – skatina riebalinio audinio kaupimąsi. Tai ypač aktualu tiems, kurie nėra fiziškai aktyvūs – suvalgytas cukrus paprastai kaupiasi ten, kur nenorėtumėte“, - vardino E. Kliukaitė.

Tačiau atsakyti į, atrodo, paprastą klausimą, kas sveikiau – sūrūs ar saldūs pusryčiai – nėra jau taip lengva.

„Saikas turi būti išlaikomas apie bet kokį patiekalą. Šiek tiek sūrumo turi praktiškai visas maistas – duona, dešros, konservuoti produktai ir panašiai. Tas pats ir su saldžiais produktais – duona, jogurtai. Visur slepiasi šiek tiek cukraus ir druskos. Jei kalbėtume apie saikingą papildomą druskos ar cukraus įvedimą į, pavyzdžiui, rytmetinę košę, tai žiupsnelis gali būti ir vieno, ir kito – daug nepakenks“, - ramina specialistė.

Štai, pasirodo, jei žmogus yra sveikas, jis per dieną gali suvartoti (įskaičiuojant ir pasislėpusią maiste) vieną arbatinį šaukštelį druskos. Cukraus galima šiek tiek daugiau. Skirtingi šaltiniai teigia, kad moterims per dieną reikėtų gauti apie 100 kalorijų iš cukraus (taigi suvartoti apie 30 g), vyrams - apie 150 (apie 40 g). Pavyzdžiui, suvalgius vos vieną plytelę pieniško šokolado jau viršijama paros norma – jame yra 44 g cukraus.

„Tiesa, normos priklauso nuo žmogaus organizmo, jo medžiagų apykaitos, amžiaus, lyties, lėtinių ligų ir pan. Tačiau kalbant apie košę, kodėl ją reikėtų gardinti grynu cukrumi? Cukrų rekomenduojama keisti vaisiais, pavyzdžiui, bananais. Saldumo, skaidulinių medžiagų, sudėtinių angliavandenių ir vitaminų bus per akis. Be to, sotumo tikrai pakaks iki pietų. Jei nemėgtate šviežių vaisių, rinkitės džiovintus. Košei gardinti tinka ir riešutai, su kuriais gausite ir baltymų, ir gerųjų riebalų, o sotumo pojūtis lydės ilgiau“, - patarė E. Kliukaitė.

Sprendžiantiems cukraus-druskos dilemą dietologė patarė peržvelgti savo dienos mitybą – ko apskritai suvartojate daugiau.

„Jei esame fiziškai aktyvūs, galime šiek tiek daugiau cukraus ir druskos suvaroti, jei labai norisi. Visą laiką reikia žiūrėti į visumą. Neretai žmonės paima vieną taisyklę iš daugelio ir ją bando aklai pritaikyti savo mityboje. Be to, labai svarbu paminėti, kad tėvai, kiek įmanoma, turėtų vaikų nepratinti prie papildomo druskos ar cukraus vartojimo“, - patarė Vilniaus dietologijos centre dirbanti gydytoja.

Tačiau kol moterys diskutuoja apie tai, saldžią ar sūrią košę rinktis ryte, dažnas vyras pasipiktins – košė – ne maistas, o sunkiai fiziškai dirbančiam žmogui iš jos gauto sotumo nepakaks nė pusvalandžiui.

„Rimtesniems pusryčiams galima, pavyzdžiui, vartoti kiaušinius, kurie suteikia didesnį sotumo jausmą, - pataria E. Kliukaitė. - Galima pasigaminti sumuštinį su riebesne žuvimi. Taip, toks sumuštinis bus kaloringas, tačiau paprastai vyras per pusryčius gali suvartoti apie 500 kcal (skaičiuojant nuo 2000 kcal per parą). Svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir iš ko jos susideda. Visi turime skirtingus norus, įpročius, tad tereikia eksperimentuoti, dažniau į meniu įtraukti vaisių, daržovių“, - vardijo dietologė.

Moterims pusryčiams derėtų suvartoti 300-350 kalorijų, tačiau vėl atsižvelgiant į jos fizinį aktyvumą ir kitus faktorius. Svarbiausia, kad dienos racione būtų tiek angliavandenių, tiek baltymų, tiek riebalų.

Spragėsiai – sūrūs ar saldūs?

Sūraus ar saldaus maisto dilema neišvengiama atėjus į kino teatrą – kuriuos spragėsius rinktis?

Pirmiausiai, sveikos mitybos specialistai visada teigė, kad grūdinis maistas – itin sveikas žmogaus organizmui, bet kartu visada tvirtino, kad naudą sveikatai suteikia jo skaidulos. Dietologės teigimu, spragėsiai – rekomenduojamas užkandis, tačiau tik tada, kai jis be jokių priedų.

„Sveikiausi spragėsiai be nieko – be druskos ir be cukraus. Jei dar jie būtų ruošti ne riebaluose, būtų išvis puiku. Tai yra tikrai geras produktas – turi ir baltymų, ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, fosforo. Pastebėta, jog spragėsiai turtingi biologiškai veiklių medžiagų polifenolių - antioksidantų, kurių taip pat gausu daržovėse bei vaisiuose ir kurie labai svarbūs vėžinių ligų profilaktikai. 

Taip pat spragėsiuose yra ir nemažai maistinių skaidulų. Be to, spragėsiuose esantys angliavandeniai yra sudėtiniai, tad sotūs būsime ilgesnį laiką“, - pabrėžė E. Kliukaitė.

Tačiau kadangi kino teatre pasirinkimo nėra – yra vien saldūs (karamelizuoti) bei sūrūs spragėsiai – derėtų vėl peržvelgti tos dienos racioną ir nuspręsti, kokio maisto suvalgyta daugiau. Jei per tą dieną nesuvartojome jokio papildomo gryno cukraus, galbūt galime rinktis ir saldų užkandį.

Atidžiau reikėtų rinktis ir dydį - didelė spragėsių porcija du kartus viršija dienos druskos limitą ir sukelia aukšto kraujo spaudimo riziką vyresniame amžiuje. Tad spragėsiais (su priedais) piktnaudžiauti tikrai nereikėtų.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)