Nuo naujausios mados valgyti žalią, termiškai neapdorotą maistą ir vengti perdirbtų ar saldžių produktų, tendencijų neatsilieka ir tokios įžymybės, kaip Gwyneth Paltrow ir Jessica Alba.
Kiti sveikatos guru reklamuoja įvairiausias dietas ir mitybos sistemas – nuo paleo (kuri draudžia valgyti angliavandenius, pieno produktus ir ankštines daržoves) iki begliutenės dietos, kai nevalgoma jokių gliuteno turinčių produktų, nors ir nėra alergijos gliutenui.
Atrodytų, reikėtų tik džiaugtis, kad valgyti sveikai tapo madinga, bet, pasak kai kurių ekspertų, Vakaruose žmonės jau tampa apsėsti sveikos mitybos manijos tarsi neurotikai, ir labai įtariai vertina tai, ką deda į lėkštę. Noras sveikai maitintis gali virsti apsėdimu. Teigiama, kad vis daugiau žmonių – daugiausiai moterys, kurioms apie 30 metų – kenčia nuo ortoreksijos.
Ortos išvertus iš graikų kalbos reiškia „teisingas“, oreksis – „apetitas“. Šio sutrikimo kankinami žmonės norėdami būti sveiki, atsisako ištisų produktų grupių.
Psichologė iš Rutgerso universiteto, profesorė Charlotte Markey aiškina, kaip suprasti, ar „sveika mityba“ nekelia pavojaus sveikatai.
Kas yra ortoreksija?
Ortoreksija yra netinkama, nors ir gerais ketinimais pagrįsta mityba, sako dr. Ch. Markey.
Kitaip nei sergant anoreksija, kurios kankinami pacientai iki minimumo sumažina suvartojamo maisto kiekį, ortoreksijos kankinamas žmogus fanatiškai susitelkia į kokybę ir griežtas vidines taisykles. Tokie pacientai pradeda vengti maisto, kuris yra laikomas „nešvariu“ ar „blogu“ – saldumynų, cukraus, angliavandenių.
„Galiausiai tokių žmonių mityba tampa labai skurdi, – sako psichologė. – Jie nori valgyti vis sveikiau, vis stengiasi tobulėti. Jie atsisako cukraus, tada druskos, tada kviečių, po to pieno produktų ir t. t. Juos apsėda mintys apie tai, ko negalima valgyti, jie vis mažina leistinų produktų įvairovę. Tai dažnai turi įtakos ir jų socialiniam gyvenimui, nes maistas yra mūsų bendravimo kultūros dalis“.
Ortorektikai skiria daug laiko planuodami savo mitybą, jie iš paskutiniųjų vengia pagundų ir skatina save už tai, kad laikosi numatytos krypties. Jų savivertė ima priklausyti nuo to, ar jiems pavyko nenusižengti dietai. Jei jie nukrypsta nuo priimtinų produktų sąrašo, jaučia kaltę ir pyksta ant savęs.
Jie gali jausti socialinį pranašumą prieš kitus ir teisti tuos, kurie valgo jų manymu nesveiką maistą.
„Kadangi jie yra tikri, kad elgiasi teisingai, nė nesusimąsto, ar tokia mityba nekenkia jų sveikatai“, – sako dr. Ch. Markey.
Kaip gali pakenkti sveika mityba?
Riba, skirianti normalią sveiką mitybą ir orthorexia nervosa (nervinę ortoreksiją) yra labai neryški, sako mitybos tyrėja iš Australijos, dr. Rebecca Reynolds.
Pasak ekspertės, vienas iš galimų šio sutrikimo apibrėžimų – kai „sveika“ mityba pradeda varginti ar turi neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Kai ligos forma sunki, ima kristi svoris, sutrinka mityba, pasitaiko ir mirties atvejų.
Paprastai tokie žmonės iš savo mitybos pašalina ištisas maisto produktų grupes – dažnai klaidingai tikėdami, kad jie nesveiki ar jų organizmai jų netoleruoja – taip išsižadėdami esminių maistinių medžiagų ir vitaminų. Tuo pat metu dauguma per daug sportuoja, todėl nusilpsta ar net išsenka. Dėl mitybos nepakankamumo ir sumažėjusio energijos lygio gali pradėti kankinti nerimas ar depresija.
„Žmonės nesuvokia, kad daugelis tų maisto produktų, kuriuos jie riboja, kaip angliavandeniai, kurie yra svarbus energijos šaltinis, iš tikrųjų atlieka savo funkciją – teigia dr. Ch. Markey.
Dažnai tokia maisto manija pradeda atsiliepti bendravimui, kadangi jis dažnai neatsiejamas nuo maisto ir gėrimų.
Ar ortoreksija yra pripažinta liga?
Pirmą kartą apie šį sutrikimą 1997 metais savo straipsnyje prabilo dr. Stevenas Bratmanas. Jis tada rašė, kad tokius žmones gali nuvaryti į neviltį netyčia „nuryta viena razina“, pažeidžianti vidinio nusistatymo principus.
Kitaip nei anoreksija ir bulimija, ortoreksija neįtraukta į „Psichinių ligų diagnostikos ir statistikos vadovą“ – tai „biblija“, kuria JAV gydytojai naudojasi diagnozuodami psichikos sutrikimus. Taip pat ortoreksija neįtraukta ir į Pasaulinės sveikatos organizacijos Ligų klasifikaciją, kurioje vardijamos pripažintos ligos ir kuria vadovaujasi daugelis kitų pasaulio šalių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Australija.
Pasak dr. R. Reynolds, dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad nervinė ortoreksija turėtų būti pripažinta kaip atskiras mitybos sutrikimas ir jau pasiūlė diagnostikos kriterijus. Su nervine ortoreksija siejami atskiri patologinio elgesio modeliai, pavyzdžiui, motyvaciją sukelia tobulumo ir grynumo jausmas, o ne svorio metimas, kaip tai yra anoreksijos ar bulimijos atveju.
Kiti specialistai tvirtina, kad ortoreksiją galima sieti su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kadangi abiem atvejais akcentuojama kontrolė ir ritualas.
Kaip galima suprasti, kad žmogus serga ortoreksija?
Dr. S. Bratmanas sukūrė dešimties punktų testą, kuris gali padėti kiekvienam išsiaiškinti, ar jie galėtų turėti šį mitybos sutrikimą. Taip pat šiuo testu gali pasinaudoti draugai ar šeimos nariai, jeigu artimų žmonių mitybos įpročiai jiems kelia nerimą.
Tarp klausimų yra: „Ar per dieną daugiau nei tris valandas skiriate apmąstymams apie savo mitybą?“ arba „Ar jaučiatės kaltas, jeigu nukrypstate nuo savo mitybos plano?“. Jeigu surenkami keturi ar penki teigiami atsakymai, žmogui vertėtų susimąstyti apie savo santykį su maistu. Jeigu teigiamai atsakomi visi klausimai, tai byloja apie įsigalėjusią ortoreksiją.
Dr. Ch. Markey teigia, kad dažni ortoreksijos įspėjamieji ženklai – elgesio ir asmenybės pasikeitimai. Sunerimti verta tuomet, kai obsesinis šio sutrikimo elementas pradeda kelti įtampą. Šios ekstremalios mitybos poveikis ne dažnai akivaizdus, tačiau elgesio pokyčiai gali būti įspėjamasis ženklas.
„Kas skiria ortoreksijos kankinamus žmones nuo, tarkime tų, kurie vengia genetiškai modifikuotų organizmų, yra veganai ar vartoja tik ekologiškus maisto produktus, tai kad sveikos mitybos siekis užvaldo jų gyvenimus, – toliau aiškina specialistė. – Jie praleidžia labai daug laiko galvodami apie maistą arba vengia socialinių situacijų, kad nekiltų pagundų valgyti produktų, kuriuos jie riboja. Metas sunerimti, jeigu tai neigiamai paveikia kažkieno gyvenimą ar yra įrodymų, kad asmuo dėl to pametė galvą“.
Kaip ortoreksija gydoma?
Dr. Ch. Markey pataria žmonėms, kurie numanomai gali sirgti ortoreksija, kreiptis pagalbos į dietologus ar mitybos sutrikimų specialistus.
„Dietologas gali įvertinti, ar žmogus negauna pagrindinių maistinių medžiagų ir, jeigu taip, padėti jai ar jam sudaryti sklandesnį mitybos planą, – teigia ji. – Dažnai neigiami mitybos modeliai byloja apie po tuo slypinčias psichinės sveikatos problemas“.
Pasak specialistės, netinkamas mitybos elgesys gali būti susijęs su depresija, priklausomybėmis ir netgi nerimo sutrikimais, tokiais kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kurie sėkmingai gydomi ir vaistais, ir kognityvine elgesio terapija.
„Nors mes norime, kad žmonės valgytų sveikai, tačiau nenorime, kad koks nors mitybos modelis taptų tokia manija, kuri kenktų psichologinei ir net fizinei sveikatai“, – reziumuoja profesorė Ch. Markey.
Testas: ar jūs sergate ortoreksija?
Žemiau pateikiami dr. S. Bratmano testo klausimai.
Ar per dieną daugiau nei tris valandas skiriate apmąstymams apie savo mitybą?
Ar savo patiekalus planuojate kelioms dienoms į priekį?
Ar jūsų patiekalo maistinė vertė svarbesnė už malonumą, kurį patiriate jį valgydami?
Ar padidėjus jūsų mitybos kokybei sumažėjo jūsų gyvenimo kokybė?
Ar pastaruoju metu sau tapote griežtesni?
Ar sveikas maitinimasis kelia jūsų savivertę?
Ar siekdami valgyti „teisingą“ maistą atsisakėte tokių produktų, kurie jums patikdavo?
Ar jūsų mityba trukdo jums valgyti ne namuose, taip atitolindama jus nuo šeimos ir draugų?
Ar jaučiatės kaltas, jeigu nukrypstate nuo savo mitybos plano?
Ar sveikai maitindamasis jaučiate pasitenkinimą ir visiška kontrolę?
Rezultatai:
Keturi-penki teigiamai atsakymai – pats metas atsipalaiduoti mitybos klausimu.
Visi teigiami atsakymai – įsigalėjusi sveikos mitybos manija.