Medikai įspėja: Lietuvoje daugėja ne tik depresijos, bet ir nuotaikų sutrikimų

Lietuvoje dėl įvairių psichikos sutrikimų gydosi 5 proc. gyventojų, tačiau šis skaičius neatspindi tikrosios psichikos ligų padėties šalyje. Mat daugybė sergančių žmonių į medikus tiesiog nesikreipia. Su nedideliais svyravimais daugėja ne tik depresijos, bet ir nuotaikų sutrikimų. Dėl pastarosios priežasties šiuo metu pas specialistus gydosi 26 tūkst. žmonių. Tokiais duomenimis dalinosi į konferenciją, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti, susirinkę specialistai.

27 proc. europiečių kasmet patiria psichikos problemų

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės teigimu, naujausiais duomenimis, maždaug 27 proc. visų europiečių per paskutinius vienerius metus turėjo lengvesnį ar sunkesnį psichikos sutrikimo epizodą.

„Taigi beveik trečdalis mūsų gyventojų vieną kartą per metus turi kažkokių psichikos problemų. Naujausiais duomenimis, iš jų 18 proc. turėjo du, o 14 proc. - net tris ar daugiau skirtingų sutrikimų vienu metu. Maždaug 1-2 proc. Europos gyventojų diagnozuotas psichozinis sutrikimas, maždaug 5,6 proc. vyrų ir 1,3 proc. moterų turi problemų dėl kokios nors priklausomybės, taip pat daugėja dimensijos atvejų tarp senyvo amžiaus žmonių. Moterys depresija serga 2 kartus dažniau nei vyrai“, - teigė pranešėja.

Anot medikės, pagal bendrą ekonominę naštą valstybei visi psichikos sutrikimai sudaro per 19 proc. ir užima antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų (per 22 proc.).

Lietuvoje šiuo metu pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus gydosi 5 proc. visų Lietuvos gyventojų, absoliučiais skaičiais tai yra apie 166 tūkst. asmenų. Dalis jų gydosi dėl psichikos sutrikimų, dalis – dėl kurios nors priklausomybės, dažniausiai – nuo alkoholio.

„Deja, pacientų pas mus nuolat daugėja. Tiesa, prie to gerokai prisideda ilgėjanti gyvenimo trukmė, dėl kurios daugėja senatvinės silpnaprotystės atvejų“, - sakė O. Davidonienė.

Kalbant apie nuotaikų sutrikimus, pirmą kartą diagnozuotų atvejų skaičius pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėjo, tačiau prasidėjus krizei vėl įvyko šuolis. Kita vertus, pranešėjos teigimu, jis nebuvo toks jau didelis – pernai registruoti 1864 nauji atvejai. Kai kurie specialistai esą prognozavo netgi didesnį šuolį. Šiuo metu iš viso medikai gydo 26 tūkst. žmonių, turinčių nuotaikos sutrikimų.

„Viso pasaulio specialistams didžiausią nerimą kelia skaičiai, atspindys, kiek pacientų Europoje negauna jiems reikalingo gydymo. Tarp jų – net 17,8 proc. psichoze sergančių pacientų, o tarp sergančiųjų bipoliniu sutrikimu (laikomo sunkiausia nuotaikų sutrikimo forma – DELFI) tokių pacientų net 40 proc., depresija – per 45 proc., panikos sutrikimu – per 47 proc., kenčiančių dėl nerimo – per 62 proc. Taip yra todėl, kad daugumoje valstybių šiems pacientams pagrindinę pagalbą teikia šeimos gydytojas. Lietuvoje šiuo atveju situacija yra geresnė, kadangi mes pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turi psichikos sveikatos centrus.

Beje, ES buvo apklausti bendrosios praktikos gydytojai ir net 85 proc. jų pripažino, kad jie nedrąsiai jaučiasi, jiems trūksta žinių gydyti ir laiku diagnozuoti psichikos sutrikimą. Todėl vis garsiau kalbama, kad pirminiame lygyje žmonėms turi būti prieinama psichiatro pagalba“, - teigė pranešėja.

Kasmet depresijos simptomus jaučia 20 proc. europiečių

Pasak Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovės, Lietuvos psichiatrijos asociacijos viceprezidentės prof. Vitos Danilevičiūtės, teigiama, kad pasaulyje depresija serga apie 350 mln. žmonių, tačiau iš tiesų jų yra kur kas daugiau, kadangi daug žmonių nesikreipia į gydytojus ar gėdijasi tai daryti. Tik dalis depresija sergančių žmonių yra gydomi tinkamai. Šį teiginį pagrindžiantys skaičiai pateikiami įvairūs: vienais duomenimis, tinkamai gydomi tik pusė pacientų, kitais – 30-40 proc., o griežčiausi šiuo požiūriu JAV psichiatrai, teigiantys, kad tik 10 proc. pacientų yra gydomi tinkamai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, neįgalumo priežasčių skalėje depresija sudaro net 12,4 proc.

Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje apie 20 proc. žmonių kasmet patiria depresijos epizodų, o vienu metu dėl depresijos gydomi 7 proc. europiečių – visi jie tuo metu būna nedarbingi. Be to, vienas depresija sergantis žmogus neigiamus išgyvenimus sukuria 5-7 jo aplinkos žmonėms. Apie 15 proc. atvejų diagnozuota depresija tampa lėtinė. „Todėl depresiją gydyti tenka ilgai. Tarp medikų netgi egzistuoja posakis, kad geriau ją gydyti per ilgai nei per trumpai“, - teigė pranešėja.

Pasak V. Danilevičiūtės, pagrindiniai depresijos požymiai – prislėgta, niūri nuotaika, tačiau tai nėra šios ligos skiriamasis požymis. Medikai susiduria ir su pacientais, kurie išoriškai tarsi nėra niūrūs, bet jų niekas nebedžiugina, jie nieko nenori.

„Kas sukelia depresiją? Deja, pirmiausiai paveldimumas. Toliau seka tam tikri medžiagų apykaitos pokyčiai ir, aišku, labai didelį poveikį turi psichosocialiniai veiksniai – stresas, ekonominė situacija ir pan. Žmonių, turinčių psichikos problemų dėl pastarųjų priežasčių, paskutiniu metu labai daugėja“, - teigė psichiatrė.

Kita vertus, pranešėja pabrėžė, kad nauji smegenų tyrimai teikia vilties: smegenų audinyje atrasta vadinamųjų atsarginių nervinių ląstelių, iš kurių gali susiformuoti naujas neuronas. Taigi gydant smegenų ląsteles įmanoma atstatyti.