Viešoje virtualioje erdvėje šiuo metu aktyviai dalijamasi informacija, kaipgi laikotarpis nuo Mėnulio užtemimo balandžio 15 d. iki Saulės užtemimo balandžio 29 d. paveiks mūsų savijautą, gyvenimus ir įvykius aplink mus. Akivaizdu, jog daugybė žmonių daugiau ar mažiau tiki, kad virš mūsų galvų vykstantys procesai veikia ir mūsų psichinę bei fizinę sveikatą.
Keistuoliai, jautruoliai, lunatikai?
Daugelis neabejoja, jog per pilnatį esame jautresni, labiau suirzę, sunkiau valdome emocijas, blogiau miegame, o kai kurie netgi pasivaikštome atmerktomis akimis. Ką jau kalbėti apie laiko tarpą, kai pilnaties metu Mėnulis dar ir užtemsta: kai Žemė, atsidūrusi tarp didžiųjų dienos ir nakties šviesulių, uždengia pastarojo šviesą.
Tie, kurie gilinasi į dangaus kūnų raštą bei žmogaus pasąmonės erdves, teigia, jog nesame taip lengvai pažinūs, kad galėtume suformuluoti vienareikšmišką atsakymą apie aplinkos reiškinių poveikį kiekvienam individui. Tuo tarpu dažnam gydytojui, atstovaujančiam tradicinei medicinai, visa tai atrodo tik absurdiški astrologų ir magijos ištroškusiųjų pramanai.
„Tušti plepalai“
Klausimai apie Mėnulio įtaką žmogui, jo emocijoms, elgesiui ir miegui neurologijos profesorę, Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentę Vandą Liesienę smarkiai suerzino.
Paklausta, ar turi pagrindo visuomenėje paplitusi nuomonė, jog pilnatis veikia nervų sistemą ir trikdo mūsų naktinį poilsį, medikė atsakė, kad jai trūksta žodžių savo nuostabai nusakyti: „Čia jums reikia ne profesionalo, o būrėjo. Tai tokie menki sutrikimai, pilna literatūros, poezijos, mitų apie juos. Juk tiek yra rimtų miego sutrikimų, pavojingų mūsų pacientams ir kur galima padėti, o ne tuščiai plepėti apie mėnulį!“ - piktinosi garbi profesorė.
Mokslininkė pabrėžė, kad ji esanti ne astrologė, o neurologė - miego specialistė, ir palinkėjo „sėkmės ieškant pašnekovų astrologų ir būrėjų tarpe“.
„Viską žinoti - puikybė“
„Žmogus žmogui nėra pažinus iki galo, tad manyti, kad žinai vieną teisingą atsakymą, kas ir kaip kiekvieną iš mūsų veikia ar neveikia, yra ne tik klaida, bet ir didelė puikybė“, - įsitikinusi Rasa Baliutavičiūtė, psichikos sveikatos slaugos specialistė, pasukusi savo gyvenimo vairą į astrologinę veiklą. - Kas galėtų šiandien paneigti pasąmonės egzistavimą? Kas imtųsi vienareikšmiškai paaiškinti, kas joje vyksta ir kas ją vienaip ar kitaip veikia?
Miegas, sapnai, naktiniai košmarai, anot pokalbininkės, susiję su pasąmone. „Esama daugybės teorijų apie tai, kas neleidžia mums miegoti, apie tai, kokią įtaką išorės veiksniai, tarp jų ir dangaus kūnai, turi mūsų nervų sistemai; skaitome daugybę pasąmonės veiklos aiškinimo teorijų - ir labai gerai, kad jų daug, nes kiekvienas turime galimybę domėtis, stebėti, išbandyti ir rinktis, kuo patys norime tikėti. Neverta ginčytis su manančiais kitaip ir įrodinėti savo pozicijos“.
Pasak R. Baliutavičiūtės, astrologija gatavų receptų neišrašinėja. „Konkrečių atsakymų visiems negali būti. Kategoriškas nurodymas, kad štai tau dabar reikia "aspirino", o tau - "analgino", dažnai tėra „žinančiųjų“ manipuliacija, nes gyvenimas nėra suprogramuotas, jis - mokykla. Astrologai numato tendenciją, galimybę, jie nurodo ne vienerias, o keletą durų“.
Anot pokalbininkės, mokytojų, gydytojų, filosofų gyvenime sutinkame labai daug, kiekvienas iš jų reiškinius aiškina per savo žinių, patirties, suvokimo prizmę. „Kurio iš jų klausytis ir kurio nurodyta kryptimi eiti ieškant tiesos apie save - renkamės savarankiškai ir laisva valia“, - pabrėžė ji.
Budintiems medikams daugiau darbo
R. Baliutavičiūtė, trejus metus išdirbusi slaugytoja psichiatrinėje ligoninėje, teigia, jog neįmanoma paneigti pilnaties fenomeno.
„Akivaizdu, jog Mėnulis veikia žmonių psichiką. Tendencija ryški: per pilnatį tai, kas tūno pasąmonėje - visi tie šešėliai, baubai išnyra į paviršių ir tampa labiau matomi, kartais - sunkiai kontroliuojami. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad per priešpilnį ir pilnatį ligos paūmėja, į ligoninę paguldoma daugiausiai pacientų. Esant minėtoms Mėnulio fazėms, naktimis budintys medikai darbo turi dukart daugiau“, - pasakojo pokalbininkė. Netgi psichiškai stabilūs žmonės, anot jos, per pilnatį gali jausti nerimą, mažiau save stabdyti, sunkiau kontroliuoti emocijas. Todėl, kad Mėnulis veikia tą psichikos dalį, kuri atsakinga už mūsų emocijas ir nuotaikas.
Ieško giliau
Paklausta, kas į ją besikreipiančius žmones ir ją pačią, baigusią tradicinės medicinos studijas, atvedė prie astrologijos, R. Baliutavičiūtė sakė: „Pojūtis, kad to, ką žinau, nepakanka. Kryžkelė, lūžio momentas, poreikis kitokių, nepaviršutiniškų atsakymų į kylančius klausimus, kurie nedavė ramybės. Daugelis žmonių, kuriems gyvenime lyg ir nieko netrūksta - jie turi pragyvenimo šaltinį, šeimą ir visą gerovę, vis tiek jaučia vidinę tuštumą. Astrologija dažnam tampa impulsu geriau pažinti save ir savo paskirtį“.
„Bendrybių nėra“
„Nuo šių metų liepos vidurio iki 2015 m. rudens visi daug sapnuosime nerišlių vaizdinių ir skųsimės miego sutrikimais“, - prognozavo į astrologijos erdves jau daugybę metų panirusi filologė ir menotyrininkė Saulė Jonaitytė, tačiau pridūrė, jog astrologiškai miegas ir sapnai - individualus dalykas: bendrybių nėra.
„Yra žmonių tipas, kuris jautriai reaguoja į Mėnulio ciklus, ypač į stiprią pilnatį, emocinėmis perversijomis ir nevalingomis reakcijomis, archajinėmis baimėmis. Jautruoliai, sensityvai, vaikystėje patyrę psichotraumas, stresuojantys realiame gyvenime, - apibūdino pokalbininkė. - Astrologiškai per pilnatį Mėnulis žmogaus atžvilgiu atsiduria prieš Saulę. Jų įtampos laukuose silpnesnės valios, jautresnių biolaukų, pervargę, stresuojantys, išbalansuoti, gamtiškesni žmonės nesuvaldo emocijų, skundžiasi miego sutrikimais, nesąmoningu, nekontroliuojamu elgesiu, jų psichika įsišėlsta kaip vandenynos bangavimas potvynio metu. Ypač striprios pilnatys, veikiančios jautruolius ir lunatikus, būna žiemą, Ožiaragio periodu, rudenį - Mergelės ir Skorpiono periodu“.
Taip pat, anot S. Jonaitytės, būna metai Jupiterio cikle, kai visų miegas tampa jautresnis, neramus, sugrįžta per sapnus vaikystės išgąsčiai ir praeities, jau išaugtos baimės.
Pokalbininkės manymu, lunatizmą lemia genai (neįprastas elgesys miegant pasireiškia tiems, kurių giminėje buvo lunatikuojančių), isteriškas charakterio tipas ir itin jautri psichika, kai emocinis disbalansas, baimės, instinktai gožia sąmoningą savęs valdymą. „Žmogaus smegenys (valia) nevaldo kūno reakcijų būdamos nesąmoningos būsenos. Anksčiau tai buvo būdinga vaikams (net 15 proc. žmonių, pagal statistiką, lunatikuodavo vaikystėje), dabar vaikų lunatizmo mažėja, nes "indigiukai" nelunatikuos, jei neturės genetinio polinkio“, - sakė S. Jonaitytė.
Esame gamtos dalis
„Esame gamtos dalis, tad natūralu, kad dauguma žmonių joje vykstančiais reiškiniais stengiasi paaiškinti dalykus, kurie vyksta su jais pačiais. Taip pat suprantama, kad miego sutrikimai siejami su nakties šviesuliu Mėnuliu, - sakė Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė. - Vis dėlto mes, gydytojai, sakome, jog Mėnulio įtaka miegui yra mitas. Nė vienoje pasaulio mokslinėje konferencijoje man neteko girdėti apie kokius nors atliktus tyrimus, galinčius patvirtinti tokią įtaką kaip faktą“.
Nors esame Visatos dalis, pasak neurologės, žmogaus nervų sistema yra pakankamai izoliuota nuo gamtos reiškinių poveikio ir ne taip lengvai leidžiasi jų pažeidžiama - kaip kad nuo traumų apsaugo mūsų kaukolė ar kraujo-smegenų barjeras saugo nuo tiesioginio virusų, bakterijų ir kitų medžiagų poveikio smegenims. Tačiau tam tikros įtakos išties esama.
Užsiprogramuojame
„Miegas - sudėtingas biologinis procesas, kurį reguliuoja keli mechanizmai: homeostazinis, kuris padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp mažiau miegotos ir kitos ilgiau bei giliau miegotos nakties; ultradianinis, sudarytas iš specifinių fazių; cirkadinis, kurio dėka esame prisitaikę prie kintančio šviesos ir tamsos ritmo gamtoje.
Pagrindinis cirkadinio ritmo hormonas yra melatoninas, kurio kiekis organizme kinta priklausomai nuo amžiaus, paros laiko ir sezono. Pavyzdžiui, vasaros metu, kai šviesos daug, yra slopinama miego hormono melatonino sintezė kankorėžinėje liaukoje, ir mes užmiegame vėliau, pabundame anksčiau“, - paaiškino dr. R. Praninskienė.
Kodėl vis dėlto manoma, jog blogiau miegame ryškiai šviečiant mėnulio pilnačiai arba per jo užtemimą?
„Patiklūs, jautrūs žmonės, perskaitę ar išgirdę informaciją, kad štai pilnatis ar Mėnulio užtemimas juos paveiks vienaip ar kitaip, tam poveikiui tarsi "užsiprogramuoja" iš anksto ir įsivaizduoja jaučiantys tai, ko tikėjosi, - sakė pokalbininkė ir pridūrė, jog žmogus išmoksta elgtis vienaip ar kitaip, jeigu jis žino, kaip turi elgtis. - Todėl mes, vaikų neurologai, nuolat tėvams kartojame, kad vaikas turi išmokti užmigti pats, be išorinių priemonių“.
Jau šešių mėnesių kūdikis turėtų būti mokomas užmigti, t. y. paliekamas ramybėje, o ne nuolat supamas ar vežiojamas.
Paauglių miegas - pavojuje
Neurologė R. Praninskienė atkreipė dėmesį, kad labiausiai sutrikęs šiandien yra paauglių miegas, ir tai visai nesusiję su mėnuliu...
„Informacinės technologijos, kompiuteriai ir planšetės pažeidžia miego režimą: įsitraukę į žaidimus ir virtualų bendravimą, vaikai užmiega tik į antrą nakties pusę, todėl ilgainiui sutrinka miego hormono melatonino cirkadinė (t. y. sąlygojama periodinių biologinių procesų) sekrecija, o tam užsitęsus, gresia rimtos ligos“, - perspėjo gydytoja.
„Luna“ reiškia mėnulį
Su Mėnulio, jo pilnaties fazės, įtaka žmonės dažniausiai sieja ir lunatizmą ("luna" lotyniškai reiškia mėnulį) - vaikščiojimą miegant. Kitaip šis reiškinys dar vadinamas nakvišumu, somnabulizmu. Šie kartais gąsdinantys, o kartais juoką keliantys neįprasti miegančio žmogaus veiksmai, kuriuos jis atlieka būdamas nesąmoningos būsenos ir atbudęs neprisimena, gydytojų taip pat yra laikomi vienu iš miego sutrikimų, o ne Mėnulio įtakos padariniu.
Neįprastas elgesys miegant, anot dr. R. Praninskienės, vadinamas parasomnijomis. Jos skirstomos pagal tai, kokioje miego fazėje šie neįprasti žmogaus veiksmai kyla. Pavyzdžiui, naktiniai košmarai gali būti sapnuojami greitų akių judesių fazėje (vadinamoje REM) - tuomet žmogus atsimena, ką siaubingo sapnavęs. O štai gilaus miego fazėje (ne REM) patirto siaubo, dažnai su prakaitavimu ir riksmais, kuris labai išgąsina aplinkinius, žmogus pabudęs neatsimena.
Pasak vaikų neurologės, naktinį siaubą, vaikščiojimą atmerktomis akimis patiria gana daug vaikų. Jo pradžia - apie 4-6-uosius metus, pikas - iki 8 metų, pabaiga - apie 15-uosius amžiaus metus. Trunka nuo 30 sekundžių iki 30 minučių. JAV atliktų tyrimų duomenimis, 15-40 procentų žmonių vaikystėje miegodami yra vaikščioję. Dauguma tai išauga, apie 10 proc. šis reiškinys lieka ir vėliau.
Ne taip lengva pažadinti
Paklausta, ar reikia žadinti lunatikuojantį vaiką, gydytoja sakė: „Suaugęs žmogus pabunda lengviau, o vaiką pažadinti ne taip lengva ir ne visada pavyksta tai padaryti, nes jis vaikšto gilaus miego fazėje. Reikia pasirūpinti, kad aplinka būtų saugi ir jis nesusižeistų“.
Ar verta jaudintis tėvams, jeigu jų vaikas naktimis vaikšto? Ar būtina kreiptis į gydytojus, ar tiesiog išlaukti, kol jis šį keistą miegojimo būdą išaugs?
„Informuoti vaiko neurologą tikrai nepakenks, ypač jei pastebima ir kita simptomatika, pavyzdžiui, elgesio ir emocijų sutrikimai dienos metu“, - sakė vaikų neurologė.
Kas provokuoja lunatizmą?
Tėvams taip pat būtina žinoti, kad lunatizmą, naktines baimes, košmarus gali provokuoti miego stoka, stresai, ir šių provokatorių vengti. Deja, somnabulizmas gali būti kartu su naktine enureze. „Tėvams patariame įsidėmėti, kad karščiavimas yra dažnas somnabulizmo provokatorius“, - perspėjo dr. R. Praninskienė.
Į neurologą būtina kreiptis, jeigu parasomnijų reiškiniai, keisti epizodai miego metu pradeda reikštis tik apie 8-10 vaiko amžiaus metus.
„Neurologai tokiu atveju suklūsta, nes tai gali būti sietina su naktine epilepsija“, - sakė pokalbininkė. Anot jos, gydymas medikamentais taikomas labai labai retai, dažniausiai laukiama, kol vaikas miego sutrikimą išaugs.
„Jeigu tėvai susidūrė su tokiu reiškiniu, kuris jiems kelia nerimą, pirmiausiai reikalinga atlikti polisomnografijos (nakties miego struktūros analizę) tyrimą“, - sakė gydytoja dr. R. Praninskienė, dirbanti Vaikų miego laboratorijoje, kuri yra vienintelė Baltijos šalyse.