Kad maistas gali būti kaip vaistas, pranešime spaudai pritaria ir mitybos specialistas Gediminas Čižauskas.
„Dar kinų medicinos pradininkas Sun Simiao rašė, kad praktikuojantys mediciną pirmiausia turi atpažinti ligos priežastį ir sukėlėjus, tada bandyti pakeisti paciento mitybą ir tik tuomet, kai maisto terapija nepadeda, skirti vaistų. Mokslininkų duomenimis, mityba net 30 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, tačiau pagal Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai, dažnai vadovaudamiesi išskaičiavimu ar tiesiog dėl informacijos stokos“, – sako mitybos specialistas Gediminas Čižauskas.
2014 metais atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir cholesterolio koncentracijos kraujyje sąsajų tyrimas parodė, kad 6,3 proc. respondentų savo mitybą vertina kaip labai riebią, nes vartoja daug gyvulinių riebalų, o 37,4 proc. prisipažino, kad jų mityba – vidutiniškai riebi. 32,6 proc. respondentų nurodė, kad jų mityba neriebi, gyvulinių riebalų jie vartoja ne kasdien, o 14,4 proc.apklaustųjų nurodė, kad savo mitybą vertina kaip labai liesą, nes gyvulinių riebalų vartoja labai retai. Visai gyvulinių riebalų nevartoja 9,2 proc. apklausos dalyvių. Taigi, net 43,7 proc. lietuvių mityba palanki cholesterolio kraujyje padidėjimui, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas, kurios yra viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje.
„Šis tyrimas parodė, kad lietuvių mityba vis dar netinkamai subalansuota ir palanki įvairių ligų atsiradimui, be to, vis dar per mažai dėmesio skiriama racionui ir sveikiems produktams. Pavyzdžiui, kasdien kiaulienos faršo valgo 6,2 proc., 3-5 kartus per savaitę – 22,6 proc. respondentų, palyginimui, jautienos kumpį kasdien valgo tik 1,2 proc., o 3-5 kartus per savaitę šią mėsą ruošia 10,5 proc. apklaustų žmonių. Tokia pati situacija ir su gyvuliniais riebalais: sviesto kiekvieną dieną vartoja 20,5 proc., 30 proc. ir riebesnės grietinės kasdien valgo 10,2 proc., o 3-5 kartus per savaitę ja patiekalus gardina net 22 proc. apklaustųjų, – sako mitybos specialistas. – Pagal sveikos mitybos piramidę, reikėtų valgyti daug daržovių ir grūdinių kultūrų, tačiau daržovių kasdien valgo tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. žmonių, o grūdinių produktų kiekvieną dieną vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Žmonės dar neišmoko nesveikų produktų keisti sveikais, kartais lietuvio skrandžiui gal ir neįprastais ingredientais. Dažnai naujovių baimė sutrukdo paįvairinti racioną ir organizmą aprūpinti naudingomis maisto medžiagomis“.
Anot Gedimino Čižausko, itin sveika ir vertinga organizmui alternatyva ant lietuvio stalo įprastiems kvietiniams makaronams – taip vadinami „stikliniai“ makaronai, gaminami iš spindulinių pupuolių arba kitaip – mung pupelių. Jose daug baltymų, maistinių skaidulų bei vitamino B1, magnio, kalio, geležies ir vario. Dažniausiai sriuboms ir salotoms naudojami šie makaronai ne verdami, o 3 minutes pamirkomi, todėl visos vertingos medžiagos išlieka ir sėkmingai organizmo įsisavinamos. Netoleruojančius kvietiniuose makaronuose esančio gliuteno ar sergančius celiakija išgelbės ryžių makaronai, mat ryžių miltuose gliuteno nėra. Tokie makaronai verdami trumpiau, tačiau ruošiami kaip ir įprastiniai.
Grietinę mitybos specialistas siūlo keisti sojų ar kokosų pienu, mat pastarasis turi daug maistinių skaidulų ir mineralinių medžiagų bei vitaminų C, E, B1, B3, B5 ir B6. Šis produktas tinkamas ne tik metantiems svorį, mat 100 ml kokosų pieno tėra 154 kcl, bet ir netoleruojantiems laktozės, nes, kitaip nei karvės piene, jame šio alergeno nėra.
„Kokosų pienas dažnam vis dar atrodo egzotika, tačiau jo panaudojimo būdai ir teikiama nauda turėtų padrąsinti įprastą pieną ir grietinę keisti augaliniu, nes net virškinamas jis 3 kartus lengviau.
Be to, kad sumažinus suvartojamos grietinės ir kitų riebalų kiekį, mityba tampa sveikesnė ir sumažinamas cholesterolio atsiradimo pavojus, kokosų piene esantis manganas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kalis – sumažinti kraujospūdį, vitaminas C – stiprinti imunitetą, o cinkas – pristabdyti vėžinių ląstelių augimą, – sako sveikos gyvensenos specialistas G. Čižauskas. – Taip, kaip maitinosi seneliai, nebeatitinka mūsų gyvenimo būdo ir organizmo poreikių, tad nereikėtų bijoti į savo racioną įvesti naujų, sveikesnių produktų alternatyvų. Žinoma, nesveikus produktus pakeitę sveikesniais, iškart sveikesni netapsite, tačiau tinkama ir subalansuota mityba bei aktyvus gyvenimo būdas daugumą sveikatos problemų tikrai gali pakoreguoti.“
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, populiariausi Lietuvoje yra šie maisto produktai:
Riebus pienas, varškė, sūris, sviestas; Riebi kiauliena, dešros, lašiniai; Kepti ir rūkyti produktai; Margarinai, majonezai, prastos kokybės aliejai; Cukrus, saldainiai, konditerijos gaminiai; Bulvės, duona.