Iš Pietų Europos ir Vakarų Azijos kilusio krieno galia žinoma jau virš tūkstančio metų. Taip yra dėl ypatingos krienų sudėties – juose gausu maistinių skaidulų, vitamino C, folatų, kalio, kalcio, magnio, cinko ir mangano. Svetainė organicfacts.net praneša, kad krienas gali padėti susikoncentruoti ir stiprinti mūsų sveikatą taip, kaip niekada nebūtume susimąstę.
Stiprina imunitetą ir kovoja su vėžiu. Medžiagos, suteikiančios krienui išskirtinį kvapą, taip pat yra ir antioksidantai, kurie stiprina imunitetą ir skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Krienuose esanti aukšta vitamino C koncentracija kovoja prieš laisvuosius radikalus. Kalbant apie vėžinių susirgimų prevenciją, krienuose esantys antioksidantai slopina sveikųjų ląstelių mutacijas, kurias sukelia šalutiniai medžiagų apykaitos produktai.
Reguliuoja kraujospūdį. Kalis yra būtinas kraujagyslių sienelių įtampos reguliavimui. Kalio trūkumas organizme sukelia aukštą kraujospūdį, kuris reiškia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dideles kalio atsargas turinčio krieno valgymas stiprina širdį ir mažina aukštą kraujospūdį.
Gerina virškinimą ir maisto įsisavinimą. Krieno šaknyje esančios medžiagos stimuliuoja seilių, skrandžio ir plonųjų žarnų liaukų veiklą. Šios medžiagos sąveikaudamos su maistinėmis skaidulomis stimuliuoja peristaltinius žarnyno judesius, mažina vidurių užkietėjimo ir viduriavimo tikimybę.
Naudinga kaulams. Krieno šaknyje esantis kalcis yra būtinas kaulų augimui ir gijimui. Tikslingas kalcio vartojimas verčia jaustis stipresniu bei mažina osteoporozės susirgimo tikimybę.
Užkerta kelią nervinio vamzdelio defektams. Didelis folatų kiekis randamas krieno šaknyje apsaugo moteris nuo nėštumo metu, galinčių kilti komplikacijų, stimuliuoja vaisiaus vystymasi ir pašalina nervinio vamzdelio defekto galimybės atsiradimą. Tačiau vertėtų įsidėmėti, kad per didelis šios daržovės vartojimas nėščioms moterims gali būti pavojingas.
Skatina medžiagų apykaitos funkcionavimą. Krieno šaknyje yra daugybė baltymų, vitaminų ir mineralų, bet nėra riebalų. Tai reiškia, kad baltymai gali būti tiesiogiai paverčiami į naudingą energiją, kuri gali būti naudojama apsaugos sustiprinimui nuo toksinų ir ligų.
Turi diuretinių savybių. Krienas skatina šlapinimasi. Tai yra naudinga dėl to, kad tokiu būdu reguliariai iš organizmo pašalinami pavojingi toksinai.
Palengvina kvėpavimą. Kvapas, kuris kutena nosį ir graužia akis padeda valyti gleivių išskyras sinuso ir kvėpavimo sistemose. Naudokite krieną inhaliacijoms ir taip greičiau įveiksite nosies užsikimšimą, atsiradusį dėl peršalimo ar alergijos.
Specialisto komentaras: krienas – tai natūralus antibiotikas
Apie krieno naudojimą ir teigiamą poveikį sveikatai pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:
„Krienai turi net kelis kartus daugiau vitamino C nei citrinos. Taip pat – daug mineralinių druskų ir eterinių aliejų. Todėl krieno skonis yra ganėtinai aitrus ir dažniausiai vienas krienas nėra vartojamas, o maišomas su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, smulkiai sutrynus – su burokėlių sultimis ar pieno produktais.
Teigiama, kad krienas padeda saugotis nuo reumato, podagros, pūslės ir inkstų akmenligės ir veikia kaip diuretikas – skatina skysčių pasišalinimą. Tačiau reikėtų įspėti, kad dideliais kiekiais krienų, kaip ir česnakų ar svogūnų, valgyti negalima, nes eteriniai aliejai stipriai apkrauna kepenis.
Šaukštas šviežiai sutarkuoto krieno kasdien yra geras būdas stiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo rudenį ir žiemą lakstančių virusų. Krienas savo savybėmis prilygsta imbierui ir turint omenyje tai, kad krienas yra pas mus auganti daržovė, vis dėlto reikėtų rinktis krieną, o ne imbierą“.
V. Kurpienės patarimas kaip laikyti krieną: sutarkuotą krieną laikant šaldytuve, kiekvieną dieną mažėja jame esančio vitamino C kiekis. Vėlgi, jeigu tarkuodami krieną, nenorime prarasti daugiau vitamino, būtų idealu tarkuoti plastikine tarka. Kitu atveju, krienui susiliečiant su geležimi, netenkama dalis naudingosios medžiagos.