Puikus būdas lavinti savo smegenis – ropojimas keturiomis
Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Albertas Skurvydas savo knygoje „Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė“, kurią išleido leidykla „Vitae Litera“, analizuodamas, kaip išnaudoti neišsemiamas žmogiškų smegenų galimybes reabilituojant pacientus po insultų ir kitų traumų, daugybę patarimų pateikia ir sveikiems žmonėms, norintiems praplėsti savo galimybių ribas. Pasirodo, paprastais mechaniniais judesiais įmanoma lavinti savo protą, ir atvirkščiai.
Pasak mokslininko, žmogaus intelektas nepriklauso tiesiogiai nuo smegenų tūrio, bet nuo neuronų kontaktų ir informacijos sklidimo greičio bei tikslumo juose. Intelekto treniravimo esmė – įvairovė. Kuo įvairesnė socialinė ir kultūrinė aplinka, tuo labiau ji treniruoja žmogaus intelektą. Jei aplinka yra statiška, ji neskatina proto tobulėti. Nustatyta, kad muzikos klausymasis ypač treniruoja dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, kuris atsakingesnis už integruotą (holistinį) ir intuityvų mąstymą, be kurio neįmanomas gilus pažinimas.
„Galvos smegenų funkcija priklauso nuo struktūros, ypač nuo nervinių tinklų. Išsilavinusių žmonių galvos smegenyse yra daugiau sinapsių ir daugiau nervinių tinklų. Fizinis aktyvumas stimuliuoja nervų augimą, apsaugo nervų sistemą nuo per didelių stresų ir išankstinio senėjimo. Atliekant sudėtingus pratimus (pavyzdžiui, ropojant „keturiomis“ per sudėtą detalių konstrukciją), treniruojasi ne tik raumenys, bet ir galvos smegenys, ypač erdvės įvertinimo ląstelės, kurios yra hipokampe – „proto ir atminties“ struktūroje“, - teigia knygos autorius.
A. Skurvydo manymu, aiškaus, realaus ir patikimo mąstymo mokymasis yra vienas pagrindinių uždavinių, nes galima įgyti daug specifinių žinių, bet nemokėti jų pritaikyti, interpretuoti: „Patys geriausi tyrimai yra eksperimentiniai, o ne koreliaciniai. Realybė – kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų žinai, o ne remiantis išgirstomis žiniomis, spėjimais. Labai daug stebiu žmonių, kurie stengiasi pasakyti ne tai, ką galvoja, bet tai, ką norėtų išgirsti kiti. Žmogų labai lengva įtikinti, kad taip su juo yra buvę, nors to iš tikrųjų nebuvo. Tai galima vadinti politiniu mąstymu, bet jis nieko bendra neturi su realybe“.
Kaip gimsta genijai
Pasak jo, visų genijų išskirtinis bruožas – kelti klausimus, kurių iki tol niekas nebuvo kėlęs. Genijus pasižymi ne tik milžinišku racionalumu, bet ir išskirtine intuicija. A. Einšteinas išsemdavo visą savo „Aš“, galvą ir širdį, o bendravimui su žmonėmis likdavo tik pasigailėjimo vertas, nereikšmingas ir blausus esybės šešėlis – nejautrumas visiems žmonėms, jausmams ir aklumas viskam, kas atitraukia nuo mokslinių tikslų. Nei iš šio mokslininko smegenų audinio, nei iš jo genų neįmanoma ką nors sužinoti apie tuos kraštutinumus, kurių jėgų laukai davė peno jo darbams. A. Einšteino paslapties rakto nerasime tirdami jo anatomiją. Genijai atsiskleidžia veikloje, todėl jauname amžiuje labai sunku atpažinti tikruosius mokslo genijus.
„Tarp vaikų atpažinti genijų labai sunku, nes jie labai dažnai elgiasi kitaip nei priimta. Todėl dažnai genialūs vaikai yra laikomi „atsiskyrėliais“, nesugebančiais susikoncentruoti per pamokas (jie nesusikoncentruoja, nes jiems tai galbūt neįdomu). Tyrimo duomenys rodo, kad vaikų mąstymas ypač vystosi iki penkerių metų. Todėl, norint ugdyti talentus, reikia atkreipti dėmesį į šį amžiaus tarpsnį. Tikrą genijų galima atpažinti tik per veiklą, kurioje skatinamas originalumas ir netradiciškumas. Deja, nei mokyklose, nei universitetuose originalumas nėra labai skatinamas, nes tik moksleiviams, tiek studentams liepiama išmokti ir suprasti kitų genijų sukurtas tiesas“, - įsitikinęs knygos autorius.
Kieno smegenys atrofuojasi greičiau
Dėl darbinės atminties, kurios pagrindinė paskirtis – užkoduoti įgytą informaciją, žmogus geba vienu momentu analizuoti apie 5-7 skirtingas informacijas. Kuo geresnė darbinė atmintis, tuo efektyviau galima susisteminti įgytą informaciją.
„Kai klausaisi paskaitų, tik 5 proc. galvos smegenų yra aktyvios, kai mokaisi skaitydamas, tik 10 proc., kai diskutuoji – apie 50 proc., kai rengi projektą – apie 60 proc., kai projektą pristatai savo kolegoms – apie 70 proc., kai skaitai paskaitą apie tam tikros srities trūkumus ir privalumus (problemas) – apie 90 proc., kai aktyviai mąstai ir bandai suformuluoti hipotezę – 100 proc. Štai kodėl universitetuose būtina orientuotis ne į paskaitų klausymąsi, bet į mokslinę veiklą, kurios pirmasis žingsnis – originalios hipotezės formulavimas. Labai daug talentų žlunga mokyklose vien dėl to, kad jie yra talentai, t. y. jie greitai viską perpranta, jiems reikia mažiau pastangų siekiant rezultatų.
Kieno smegenys gali labiau atrofuotis: studento, profesoriaus, vairuotojo, politiko ar menininko? Visų vienodai, jei naudos tik „savo“ metodą (pažinimo šaltinį), jei atmes įvairovę, kaitą, spontaniškumą ir tvarką. Per siaura specializacija sukuria prielaidas dogmatizmui ir nesvarbu, ar jis būtų mokslinis, ar meninis, ar religinis, ar pragmatiškas/profesinis. Tačiau veiklos sritis nesutapatinama su dogmatizmu. Taigi, kaip suderinti plotį su gyliu? Protas prašo abiejų krypčių – ir gylio, ir pločio“, - pasakojama knygoje.
Pasirodo, kūrybingo mąstymo mus moko miegas, kadangi miego metu mes mokomės pasyviai. Kitaip tariant, atminties stabilizavimas (užsifiksavimas) sėkmingai vyksta dieną, tačiau jos padidinimas (pasyvus išmokimas) daugiausia vyksta miegant. Norint geriau atsiminti taip pat būtini šie punktai: koncentruoti dėmesį, sukurti asociacijas, sujungti koncepcijas su vaizdais, daug kartų kartoti, geriausia – garsiai, tačiau nepersitempti; informaciją susieti su konkrečiu laiku, gerai išsimiegoti; jei įmanoma, informaciją būtina rimuoti; atsipalaiduoti ir pan. Po informacijos sutvirtinimo žmogaus atmintis pereina labai trapią fazę, kuri trunka 24-48 val. po mokymosi. Jei šios fazės metu nebus kartojama informacija, tai bet kokia kita veikla gali ištrinti dar labai trapią informaciją. Taigi kartojimas – būtina sąlyga norint pažinti.
Nustatyta, kad pats paprasčiausias mokymosi būdas yra pripratimas, kuris pasireiškia ir nugaros, ir galvos smegenyse. Tačiau jis greitai išnyksta. Ištęsti stimulai (priešingai nei koncentruoti) mažiau pripratina nervų sistemą pradžioje, bet ilgiau atsimenami. Taip pat verta žinoti, kad vaizdai įsimenami geriau nei žodžiai. Konkretūs žodžiai geriau įsimenami nei abstraktūs, tačiau patrauklios šalutinės detalės gali užblokuoti pagrindinių dalykų išmokimą.
Kaina už civilizaciją – „pavargusios“ smegenys
Taigi kur baigiasi įprastos smegenų ribos ir kaip jas praplėsti. „Jei žinočiau, jau 10 Nobelių turėčiau, - šmaikštavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovas prof. Osvaldas Rukšėnas. - Teorijų, kaip vyksta pažinimas, labai daug. Kalbant apie Vakarų pasaulį, tikima, kad sąmonė susijusi su smegenų veikla. Yra sutarimas, kad pagrindiniai žaidėjai smegenyse yra neuronai, kurie tarpusavyje „kalbasi“ elektrinių potencialų kalba“.
Anot mokslininko, vien sąmonės apibrėžimui parašytos storiausios knygos. „Problema ta, kad objektas pats save nori pažinti. Nepaisant to, tai bandoma. Nauji smegenų tyrimų metodai atveria naujas galimybes – atsiranda su smegenimis susiję nauji mokslai, kurie bando aiškintis, dėl kurios smegenų srities vienas žmogus, pavyzdžiui, labiau moralus, kitas – mažiau, kas veikia mūsų sprendimus“, - aiškino pašnekovas.
Paklaustas, kodėl pastaruoju metu masiškai daugėja rimtų psichikos ligų, O. Rukšėnas svarstė, kad tai mūsų kaina už civilizaciją. „Užtenka palyginti, kokie informaciniai krūviai žmogų užgriūdavo prieš šimtą metų ir kokie – dabar. Žmogus juk nemutavo, o smegenų pajėgumai, nors teigiama, kad jie neriboti, tam tikras ribas visgi turi. Nereikia nė šimto metų. Pažiūrėkime, koks dabartinio paauglio bazinis rinkinukas – ką jis privalo žinoti, ir ką reikėjo žinoti jo tėvams ar seneliams. Nebuvo nei mobilių telefonų, nei kompiuterių ir interneto. Jau nekalbu apie kultūros klodus – kiek literatūros, muzikos, meno kūrinių, be klasikos, dabar sukurta“, - svarstė pašnekovas.
