Naujosios technologijos keičia maisto produktus: patarimai, ko vengti

Kai prekybos centrai lūžta nuo įvairiausių gėrybių, jau nebepamename ar tiesiog dar nebuvome gimę, kai parduotuvių lentynose buvo tik kelių rūšių duona ir dešra, praneša TV3 laida “Savaitės komentarai”.

Gaminimo technologijos keičiasi, viskas vyksta greičiau ir paprasčiau, o vyresni žmonės teigia, kad tų kelių rūšių kokybė buvo daug geresnė nei dabartinių kelių dešimties. Ir gydytojai, ir sveikos gyvensenos specialistai tvirtina, kad maistas – pilnas įvairiausių cheminių priedų ir šie priedai veda prie daugybės ligų, kuriomis sergame vis dažniau. Pasirodo, net namie gaminti kotletai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.

Ar tikrai yra taip? Kuo dabartinis mūsų maistas skiriasi nuo ankstesnio?

Sovietmečiu neturėjome didžiulių prekybos centrų, grietinė buvo dedama į stiklainius, o duoną pamatyti supakuotą maišelyje būtų iš fantastikos srities. Dabar viskas pasikeitę iš esmės: prekybos centrai lūžta nuo prekių įvairovės, tačiau sveikos gyvensenos specialistai ir gydytojai sako, kad tai – ne į naudą.

Valgyti galima ir mažiau

„Išrado tuos baltus miltus, pradėjo atskirti pačias vertingiausias medžiagas lauk – gyvuliams šerti sėlenos, o tai, kas yra miltuose – baltas krakmolas su netikusiais baltymais – žmonėms maitinti ir dar labai kainos pačios aukščiausios. Tuo metu, kai tie tamsesni yra daug geresni sveikatai“, - teigia Ksavera Vaištarienė, vegetarų draugijos prezidentė.

„Maistas tapo tankesni kalorijomis – mažesnis kiekis maisto užtikrina didesnį kalorijų kiekį. Maiste atsirado tam tikrų medžiagų, kurios skatina žmogų vartoti – neužtikrina pakankamo sotumo jausmo ir anksčiau norisi valgyti. Ir trečias dalykas – maistas pasiekiamas vieno piršto paspaudimu. Tiesiog tereikia spustelėti mygtuką ir maistas pats atkeliauja į namus. Nebereikia medžiotojų, nebereikia rinkėjų“, - tikina dietologė Edita Gavelienė.

Tačiau maisto kokybę prižiūrinčios tarnybos vadovai sako, kad sovietmečiu kildavo daugiau apsinuodijimų, nes produktai nebuvo pakuojami.

„Šiandien niekam nekyla minčių, kad duona ar duonos gaminiai būtų pateikti vartotojui nepakuoti, o taip būdavo anais laikais daug daugiau apsinuodijimų maistu, kadangi buvo tiesioginis vartotojo kontaktas su maisto produktu“, - kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Mėsos neberūko

Didžiausia blogybe gydytojai vardija nesuskaičiuojamą daugybę atsiradusių cheminių priedų, o kai kurie net dar labiau skatina trokšti nesveiko maisto.

„Skonio stiprikliai, medžiagos, kurios aktyvina skonį vieno ar kito patiekalo, bet šiandien yra žinoma, kad skonio stipriklių turintis maistas duoda ankstyvą alkio jausmą. Galima ir tuo metu nepersivalgyti, bet netrukus vėl norėsis valgyti“, - aiškino E. Gavelienė.

„Iš tikrųjų ten yra netgi ne produkcija. Dabar neberūko, o išgalvojo tirpalus – įkišo į chemikalą ir tau jau išrūkytas produktas. Kvapą turi, skonį turi. Tos technologijos pasikeitė į blogąją pusę“, - įsitikinusi K. Vaištarienė.

Mėsos perdirbėjai pripažįsta, kad į maistą deda konservantų, suteikiančių dešroms rausvą spalvą, bet jie esą saugūs vartoti.

„Anais laikais, pavyzdžiui, buvo nitritas – grynas nitritas yra praktiškai labai pavojinga medžiaga. Jo dozavimas yra labai griežtas ir galima apsinuodyti. O dabar yra gaminamos druskos – mišinys kartu su druska, kur nitritas sudaro tik 6 proc.”, - teigė mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Veterinarijos tarnybos vadovai sako, kad perdirbėjai jokio nusikaltimo nedaro: visi priedai yra leidžiami, o kokius galima dėti į maistą, nustato net ne Lietuva.

„Mes leidžiame tik tuos, kurie yra oficialiai įteisinti Europos Komisijos specialiaisiais teisės aktais“, - patikino Z. Stanevičius.

Jei priedų nenaudotų, dažniau apsinuodytų

Mėsos perdirbėjai tvirtina, kad be priedų ir konservantų maistas paprasčiausiai greitai sugestų ir žmogus tuomet apsinuodytų.

„Būna, kad pasako, kad visiškai nedėti, bet tuo atveju produktas galios dvi dienas, tris dienas ir iš tikrųjų, jei žmogus elgsis neatsargiai – sugalvos dešreles vežtis bagažinėje karštą vasaros dieną, tai mėsa per dieną gali pasiekti tokią konsistenciją, taršą, kad galima apsinuodyti“, - įspėjo E. Mackevičius.

Gydytojai vienareikšmiškai tvirtina, kad sveikiausias maistas – gamintas namie ir nereikėtų pasitikėti net šviežius patiekalus kasdien ruošiančiais restoranais ar kavinėmis.

„Gali garantuoti tik už daržoves, kurias pažįstamas užaugino, nieko nedėjo. O už visą kitą... ar vištą užaugino kaime ir papjovė ir suvalgė. Prašau, gali valgyti. Kaimiečiai neperka tų sintetinių pašarų“, - kalbėjo vegetarų draugijos atstovė K. Vaištarienė.

Valgyti, pasak gydytojų, reikėtų kuo grynesnius maisto produktus, o perdirbtų reikėtų vengti.

„Ankstesnė virta dešra ir dabartinė virta dešra. Jei būčiau gydytoja-dietologė prieš 50 metų ir tuomet jos nerekomenduočiau, ir dabar jos nerekomenduoju. Ir tada rekomenduočiau, ir dabar rekomenduoju valgyti mėsą, o ne mėsos gaminius“, - patarė E. Gavelienė.

Tad pasiklausius dietologų, atrodo, kad visi parduotuvėje esantys produktai yra nesveiki ir valgyti reikėtų tik savo gamintus patiekalus. Deja, dabar žmonės tam paprasčiausiai neturi laiko, o dažnas ir galimybių. Tačiau gydytojai ramina – suvalgius gabalėlį, o ne visą rinkę dešros, tikrai nieko nenutiks, o norint būti sveikam ir gražiam užtenka valgyti kuo įvairesnį maistą ir kuo daugiau judėti.