Naujas eksperimentas parodė, kad vos 60 sekundžių labai intensyvaus sporto lygiai tiek pat pagerina sveikatą ir fizinę būklę, kaip ir trys ketvirtadaliai valandos vidutinio intensyvumo treniruotės, rašo „The New York Times“.
Leiskite pakartoti tyrimo išvadą: viena minutė sportavimo iš visų jėgų pagal savo fiziologinį poveikį prilygo 45 minutėms vidutinio prakaitavimo.
Šį tyrimą atliko McMasterio universiteto Ontarijo valstijos Hamiltono mieste mokslininkai, anksčiau jau tyrinėję intervalines treniruotes. Jie pasiryžo bene kruopščiausiu iki šiol moksliniu būdu palyginti itin trumpas ir daugmaž standartines treniruotes.
Jie pasitelkė 25 jaunus, bet ne itin geros fizinės formos vyrus ir iš pradžių patikrino jų aerobinę ištvermę bei organizmo gebėjimą tinkamai naudoti insuliną reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Pastarasis rodiklis buvo laikomas bendros sveikatos žymeniu. Mokslininkai taip pat paėmė biopsijas iš vyrų raumenų, kad ištirtų jų raumenų funkcionavimą ląstelių lygyje.
Tuomet tyrimo dalyviai atsitiktinai buvo suskirstyti į tris grupes. Viena grupė buvo paprašyta nieko nekeisti savo gyvenime ir tapo kontroline. Antroji grupė turėdavo po 45 minutes minti stacionarų dviratį laboratorijoje, skiriant dvi minutes apšilimui ir tris minutes atvėsimui.
Trečioji grupė ėmėsi intervalinių treniruočių: dvi minutes ji skirdavo apšilimui ant stacionarių dviračių, tuomet 20 sekundžių iš visų jėgų mindavo pedalus. Po to dvi minutes važiuodavo lėtai ir vėl 20 sekundžių mindavo iš visų jėgų. Tuomet vėl sekdavo dvi minutės lėto važiavimo ir paskutinės 20 sekundžių itin intensyvaus mynimo. Trys minutės būdavo skiriamos atvėsimui. Visa treniruotė užtrukdavo dešimt minučių, iš kurių viena minutė būdavo itin intensyvi.
Tyrimo, kuris skelbiamas žurnale „PLOS One“, pabaigoje standartiškai sportavusi grupė buvo mynusi stacionarų dviratį iš viso 27 valandas. Tuo tarpu intervalinių treniruočių grupė iš viso mynė dviračius 6 valandas, iš kurių 36 minutės buvo itin intensyvios.
Tačiau kai mokslininkai po tyrimo iš naujo patikrino dalyvių aerobinę būklę, raumenis ir cukraus kiekio kraujyje kontrolę, jie pamatė, kad abiejų grupių pasiekimai buvo beveik identiški, nepaisant to, ar dalyviai treniravosi vidutiniu intensyvumu, bet ilgesnį laiką, ar trumpais, bet itin intensyviais intervalais. Abiejose grupėse ištvermė padidėjo beveik 20 proc., reikšmingai pagerėjo atsparumas insulinui, be to, abiejų grupių vyrų raumenyse kiekybiškai padidėjo ir pagerėjo tam tikros mikroskopinės struktūros, susijusios energijos gamyba ir deguonies pasisavinimu.
Kontrolinėje grupė, kuri nieko nedarė, neužfiksuota jokių sveikatos ar fizinio pasirengimo pokyčių.
Tokių rezultatų išvada ta, kad trijų mėnesių intervalinės ar standartinės ištvermės treniruotės gali žymiai ir beveik vienodai pagerinti žmogaus fizinę parengtį bei sveikatą.
Nė vienos iš šių treniruočių nebuvo kažkuo pranašesnės už kitas, išskyrus tai, kad vienos iš jų buvo gerokai, gerokai trumpesnės.
Ar tai yra paskatinimas žmonėms, kurie šiuo metu beveik nesportuoja ar sportuoja neintensyviai, pereiti prie intervalinių treniruočių?
„Tai priklauso nuo to, kas esate ir kodėl sportuojate“, - teigė kineziologijos profesorius Martinas Gibala iš McMasterio universiteto, prižiūrėjęs naująjį tyrimą.
„Jei esate elitinis sportininkas, tuomet į bendrą programą įtrauktos tiek standartinės ištvermės, tiek intervalinės treniruotės pagerins jūsų rezultatus. Tačiau jei esate eilinis žmogus, kuris tenori pagerinti sveikatą ir fizinį pasirengimą ir neturi 45 minučių ar valandos treniruotėms, tuomet mūsų duomenys rodo, kad galite turėti didelės naudos ir vos iš vienos minutės intensyvaus sportavimo“, - pažymėjo jis.