Tai – funkcinis arba funkcionalusis maistas, kuris be teigiamo mitybinio poveikio žmogaus organizmui daro ir teigiamą fiziologinį poveikį. Tačiau ar funkcinio maisto burbulas nėra perdėtas ir ko nepasako etiketės?
Pasitelkus mokslinius tyrinėjimus, molekulinę biologiją, biochemiją, fiziologiją, farmaciją ir naujas maisto technologijas sukuriami nauji arba praturtinami jau rinkoje buvę produktai, kurių anksčiau tradiciškai nevartojome. Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė siūlo per daug nesijaudinti – šio maisto kelias iki mūsų šaldytuvo yra griežtai kontroliuojamas, be to, funkcinį maistą neretai vartojame apie tai nė nesusimąstydami.
„Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra labai detaliai apibrėžtas ir reglamentuotas įvairiuose dokumentuose – tiek pati sąvoka, tiek jai priskiriami produktai. Kalbant paprastai, funkcinį maistą vartojame kasdien - tai įprastiniai produktai, kurie savyje turi tam tikrų, organizmui naudingų sudėtinių dalių. Šių dalių gali būti tiek įdėta, tiek, priešingai, pašalinta“, - aiškino E. Gavelienė.
Maisto produktas gali tapti funkcinis pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą); padidinant maisto natūralaus komponento kiekį (pvz., mikroelemento kiekį), kad viršytų natūralią jo koncentraciją produkte; papildant naudingomis savybėmis pasižyminčiais komponentais, kurių maiste natūraliai nėra (pvz., nevitamininiais antioksidantais ar probiotikais) ir panašiai.
Specialistės teigimu, tokie produktai skirti stiprinti kažkurią vieną kūno vietą, funkciją arba apskritai visą organizmą – jį tarsi profilaktiškai apsaugoti nuo ligų. Dar yra teigiama, kad funkcinio maisto paskirtis yra išsaugoti puikią žmogaus savijautą ir darbingumą.
Funkcinio maisto, darančio papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui, efektyvumas priklauso nuo jame įdėtų ar esančių veikliųjų dalių. Štai, pavyzdžiui, maistinės skaidulos, kurių maisto produkte gali būti natūraliai arba jų specialiai pridedama, yra atsakingos už virškinamojo trakto veiklos gerinimą.
„Pavyzdžiui, jogurtas yra pieno gaminys, kurio sudėtyje turi būti trys bakterijos. Jei į jogurtą pridedama skaidulų, papildomų bakterijų, cukrų keičia kitos saldintos medžiagos – tada jis tampa funkciniu produktu“, - pavyzdį pateikė E. Gavelienė.
Funkciniam maistui priskiriama ir duona su skaidulomis ar produktai, kuriuose cukrų pakeitė saldikliai. Tokių maisto produktų yra dešimt grupių, tačiau jis negali būti medikamentų pavidalo kapsulės, tabletės, milteliai.
Paklausta, ar kinta požiūris į funkcinius produktus, dietologė pripažino – nemėgstame to, ko nesuprantame, o šiandien maisto rinkoje yra per daug sąvokų ir apibrėžimų tiems patiems produktams.
„Žmonėms yra pakankamai sudėtinga – pažiūrėkite, kiek daug sklando sąvokų, apibūdinančių tą patį maistą – super maistas, funkcinis arba funkcionalusis, ypatingas maistas ir t.t. Kiekvienoje šių grupių paminimas bent vienas super produktas – super sėkla, ypatingieji jogurtai ir pan. Tada žmogui sudėtinga susigaudyti šioje sąvokų gausybėje ir jie arba jas ima ignoruoti, arba pasimeta. Nors šiaip juk funkcinio maisto idėja yra graži“, - įsitikinusi pašnekovė.
Dietologai, maisto ekspertai siūlo funkcinio maisto nebijoti, tačiau prisiminti – funkcinis maistas nėra vaistai. Tačiau siekiant susirgimų prevencijos, išlaidų sveikatos apsaugai mažinimo, būtina šviesti plačiąją visuomenę maisto sudėties ir mitybos klausimais, supažindinti ją su naujausiais maisto ir mitybos mokslo laimėjimais, kurių vienas ir yra „pagerintas“, funkcionalusis maistas.
Vartotojas turi žinoti tai, ko nepasako etiketės
Kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nenori pirkti vaistinėse parduodamų preparatų, o profilaktikai mieliau pirktų paprastą maistą, ypač jei jis plačiai išreklamuotas ir nurodytos konkrečios jo vartojimo pasekmės. Tačiau etikėtėje ši informacija negali būti klaidinanti, perdėta ir, pavyzdžiui, skelbti, kad produktas gydo mediciniškai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė Dalia Sekmokienė pastebėjo, kad vartotojui tai nėra labai naudinga, mat jis pats turi domėtis produktais, jų veikliosiomis medžiagomis bei jų efektu.
„Funkcionalusis maistas nėra gydantys vaistai. Gyvename tokioje aplinkoje, kurioje dėl mitybos kyla įvairios ligos – širdies, kraujagyslių ir pan. Vartodami tam tikras medžiagas galime pagerinti sveikatą ir ją profilaktiškai saugoti nuo ligų, tačiau turime patys žinoti, kaip ir kiek“, - sakė D. Sekmokienė.
Profesorės teigimu, funkcinio maisto reikia kuo daugiau, tačiau jį reikia vartoti individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir sveikatos situaciją.
Specialistė taip pat pažymėjo, kad teisės aktuose tokia kategorija kaip „funkcionalusis maistas“ įteisinta nėra – tai esą mokslininkų sugalvotas teiginys.
„Lietuvoje maistą galima ženklinti tik maistingumo teiginiais – kiek kalorijų, su bifido bakterijomis ar be, ir panašiai. Sveikatingumo teiginiui uždėti yra specialios procedūros, kurias koordinuoja Europos Sąjungos institucijos, o ne Lietuva“, - DELFI teigė D. Sekmokienė.
Minima, kad pirmieji šią sąvoka ėmė vartoti japonai, vėliau ją perėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, kur šių šalių piliečiams funkcinis maistas pasiūlytas tam, kad jie būtų sveikesni, turėtų platesnį racioną to, ką gali valgyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Pagrindiniai gamintojai – Japonija, JAV, Kanada, Australija, Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Šveicarija, Norvegija ir Didžioji Britanija. Skirtingose šalyse funkcinio maisto rinka auga skirtingai. Europoje rinka kiekvienais metais paauga 8-10 procentų, JAV – apie 14 proc. Galima sakyti, kad pasaulio vidurkis yra apie 10 proc.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!