Mokslininkų turimos žinios nuolat kinta, atsiranda naujovių, laikui bėgant iš naujo interpretuojami jau anksčiau turėti duomenys. JAV Mitybos rekomendacijų komitetas skirtas ištirti ir apibendrinti viską informaciją, kurią šią dieną žinome apie mitybą. Pagal šias rekomendacijas formuojama JAV mitybos politika, rengiamos mitybos programos mokyklose, karinėse ir kitose viešosiose institucijose, kur gaminamas maistas. Taip pat pagal šios institucijos parengtas rekomendacijas specialistai ruošiami šviesti gyventojus mitybos tema ir teikti su mityba susijusias konsultacijas.
Kas penkerius metus publikuojamos parengiamos ataskaitos tinkamos apžvelgti, ką anksčiau buvo rekomenduojama valgyti ir gerti, kad būtume sveiki. Štai apžvalga, padėsianti susipažinti, kaip mitybos ir sveikos gyvensenos mokslas keitėsi per pastarąjį dešimtmetį nuo tada, kai JAV 2005 m. buvo įsteigtas Mitybos rekomendacijų komitetas.
Kaip maitintis?
Anksčiau: svarbiausia – kalorijos
2005 m. amerikiečiams buvo rekomenduojama skaičiuoti kalorijas ir tokiu būdu kontroliuoti svorį. Nebuvo svarbu, kokiomis porcijomis valgoma, - manyta, kad svarbiausias yra balansas tarp suvartojamų kalorijų ir tų, kurių netenkame mankštindamiesi. „Kalbant apie svorio kontroliavimą, svarbios kalorijos, o angliavandenių, riebalų ir baltymų proporcijos racione nėra nereikšmingos“, - 2005 m. teigė mokslininkai.
Šią ataskaitą parengę mokslininkai aiškina „nepriklausomų kalorijų“ sampratą, o taip pat ir sudėtingą formulę, pagal kurią galima paskaičiuoti, kiek per parą suvartojama kalorijų. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šie skaičiavimai yra nereikalingi.
Dabar: būtina kreipti dėmesį į tai, ką valgome
2015 m. parengtoje ataskaitoje teigiama, kad suvartojamų kalorijų kiekis nėra svarbus. Tuo neabejoja komiteto narė mitybos profesorė iš Tuftso universiteto Miriam Nelson. Vietoje to, kad aiškintų, kaip skaičiuoti kalorijas, 2015 m. komiteto nariai pabrėžia gyvenimo būdo ir sveikų įpročių, padedančių suvartoti mažiau kalorijų, reikšmę. Pavyzdžiui, valgymas su draugais ar šeimos nariais prie vieno stalo, o ne vienumoje priešais televizorių gali tūrėti didelės įtakos tam, kiek kalorijų suvartojate per kartą.
„Dėmesio telkimas vien tik į sočiuosius riebalus ar viso grūdo produktus - tai tik dalelė bendro paveikslo, o rekomendacijos istoriškai būtent taip ir buvo skirstomos“, - sakė M. Nelson. „Vis dėlto visi pasaulio gyventojai valgo skirtingų produktų kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį metus ir visą gyvenimą, taigi būtent skirtingas maistas keičia mūsų sveikatos būklę ir tai, kokia ji bus ateityje“, - įsitikinusi ji.
Rekomendacija
Pagal naujausias rekomendacijas patariama ne telkti dėmesį į kalorijų skaičiavimą, o įtraukti į mitybos racioną kuo įvairesnių produktų.
Riebalų vartojimas
Anksčiau: riebalų reikėtų vengti
2005 m. amerikiečiams buvo rekomenduojama riboti bendrą suvartojamų riebalų kiekį, kad šis neviršytų 20-25 proc. bendro per parą suvartojamų kalorijų kiekio. Pagal tų metų rekomendacijas sotieji riebalai per parą neturėtų viršyti 10 proc., transriebalai neturėtų viršyti vos 1 proc. bendro paros kalorijų kiekio, o cholesterolio neturėtų būti vartojama daugiau nei 300 mg. Visos šios rekomendacijos skirtos mažinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.
Dabar: visa tiesa apie avokadus, kiaušinius ir riešutus
2015 m. rekomendacijos jau visai kitokios. Nebėra pateikiama informacijos, kiek kalorijų gali būti suvartojama riebalų pavidalu, o cholesterolis daugiau nėra vertinamas kaip abejonių kelianti medžiaga, kurios derėtų vengti. Kitaip tariant, kiaušiniai pripažinti nekenkiančiais mūsų sveikatai.
Rekomendacijų pasikeitimų priežastis, anot komiteto nario Rafaelio Perezo Escamilla, - ankstesniais metais teiktų rekomendacijų neteisingas traktavimas. Siekdami sumažinti suvartojamų riebalų kiekį maisto produktų gamintojai ir šalies gyventojai mėgino pakeisti riebalus pridėtiniais saldikliais ir angliavandeniais, o tai, kaip paaiškėjo, sveikatai kenkia dar labiau.
„Iš esmės kompensuodami sumažintą riebalų kiekį didesniu suvartojamo cukraus ar angliavandenių kiekiu iš tikrųjų dar labiau kenkiame sveikatai, nes didėja nutukimo, diabeto, širdies ligų ir pan. rizika“, - patikino epidemiologijos profesorius R. Perezas Escamilla iš Jeilio universiteto.
„Svarbu, kad būtų vartojami sveiki riebalai ir aliejai ir nebūtų viršijamas kalorijų kiekis, - paaiškino jis.
Rekomendacija
Kai kurių rūšių riebalai sveikatai yra naudingi, taip kad drąsiai šlakstykite maistą alyvuogių aliejumi ir valgykite avokadus.
Cukraus vartojimas
Anksčiau: cukrus – viena iš maisto kategorijų
„Nors atliktų tyrimų atlikta nepakankamai, tačiau jau dabar manoma, kad egzistuoja ryšys tarp cukrumi saldintų gėrimų ir papildomų kilogramų. Taip pat ataskaitoje teigiama, kad sumažinus pridėtinio cukraus kiekį galima reguliuoti svorį.
„2005 m. vis dar nebuvo tiksliai žinoma, ar tai susiję su kalorijų pertekliumi, gaunamu iš riebalų, ar vis dėlto iš angliavandenių“, - paaiškino R. Perezas Escamilla. „Dabar mes jau žinome, kad tai susiję su kalorijomis, kurias organizmas gauna iš cukraus ir rafinuotų angliavandenių“, - patikino jis.
Dabar: griežtai vengti cukraus
2015 m. rekomendacijose pateikiami svarūs įrodymai, liudijantys apie ryšį tarp pridėtinio cukraus, cukrumi saldintų gėrimų ir nutukimo, o taip pat ir antrojo tipo diabeto rizikos. Taip pat pateikiama įrodymų, liudijančių, kad per didelio cukraus kiekio vartojimas, kai jis sudaro daugiau nei 10 proc. paros kalorijų normos, taip pat siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, o taip pat ir dantų ėduonimi.
Rekomendacija
Venkite gazuotų gėrimų, ypač valgio metu.
Mankštinimasis
Vienintelis dalykas, minimas tiek 2005 m., tiek ir 2015 m. ataskaitose, – įspėjimas, kad amerikiečiai mankštinasi nepakankamai, kad jų svoris būtų tinkamas ir būtų išvengta lėtinių ligų atsiradimo. Vis dėlto 2005 ir 2015 m. parengtose ataskaitose apie šią problemą kalbama skirtingai.
Anksčiau: mankšta kiekvieną dieną
2005 m. buvo rekomenduojama beveik kasdien mažiausiai 30 minučių skirti subalansuotam fiziniam aktyvumui, kad būtų išvengta sveikatai nenaudingų papildomų kilogramų. Nereikalingo svorio mėginantys atsikratyti ir nenorintys, kad nepageidaujami kilogramai sugrįžtų, suaugusieji mankštai turėtų skirti 60-90 minučių per dieną, nes tik tokiu atveju, kaip teigiama 2005 m. ataskaitoje, kilogramai nesugrįš.
Dabar: bendras paveikslas kur kas komplikuotesnis
Rekomendacija
Mankštinkitės tada, kai jums tai daryti patogiausia.
Taigi per pastarąjį dešimtmetį daug kas pasikeitė, taigi kiekvienas iš mūsų galime rasti bent po vieną dalyką, kurį turėtume pakeisti savo gyvenime, jei norime būti sveikesni. Be jokios abejonės, yra vienas geras dalykas – tenka pripažinti, kad situacija akivaizdžiai gerėja.
„Atliekami tyrimai padeda gerinti situaciją, todėl nuolat judame pirmyn“, - nebejojo M. Nelson. „Kitaip būtume statiški ir neįsisavintume naujų dalykų“, - pridūrė ji.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!