Rusija bus pasiruošusi išnaudoti karo nuovargį
Apie pandemiją kalbame vis mažiau, tačiau dėl to, pasak psichiatro, yra dvi pagrindinės priežastys. Pirma – pandeminė situacija gerėja, užsikrėtimų mažėja, apribojimų beveik nebeliko. Antra priežastis – prasidėjo karas Ukrainoje.
M. Marcinkevičiaus teigimu, pandeminės situacijos gerėjimas ir retesnės kalbos apie koronavirusą mus veikia teigiamai, tačiau prasidėjęs karas tik gilina per pandemiją atsiradusias problemas.
„Karas mus dar giliau „užpylė“ naujomis problemomis. Be to visos problemos, kurios buvo atsiradusios dėl pandemijos, tai nerimas, baimė – niekur nedingo, tik sustiprėjo. Tai tikrai retas dalykas, kad tokios dvi krizės ištinka vienu metu. Neabejotinai jų pasekmes jausime dar ne vienerius metus“, – sakė gydytojas psichiatras.
Verta prisiminti pandemijos pradžią – tuo metu visi buvome labai susitelkę, palaikėme gydytojus, jiems aukojome. Tačiau neilgai trukus įvyko tarsi lūžis ir visuomenė labai aiškiai susiskaldė. Kodėl taip įvyko? Gydytojo teigimu, tai gana lengvai paaiškinama.
Kiekviena krizė turi kelias fazes, o reaguojame trimis būdais – sustink, kovok arba bėk. Patyrę pirminį šoką kai kurie visiškai užsidarė namuose, kiti bandė neigti grėsmę. Vėliau atėjo susitelkimo, bendros veiklos fazė, kai žmonės aukojo ir padėjo medikams, tačiau ji truko vos keletą mėnesių.
Vėliau prasidėjo išsekimo fazė.
„Šioje fazėje dalis žmonių į elementarius dirgiklius pradėjo reaguoti visiškai neadekvačiai. Tie, kurie dar buvo neišsekę, reagavo normaliai, priimdami ribojimus kaip neišvengiamybę, prisitaikė prie naujo ritmo. Mažesnius psichinius resursus turintys žmonės greičiau išseko ir pradėjo priešintis, imtis neadekvačių veiksmų“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Tokią pat situaciją šiuo metu galima pastebėti ir dėl karo Ukrainoje.
„Dabar matome labai gražų vaizdą, kai visi padeda, yra susitelkę. Bet ateis ir išsekimo fazė. Tai labai liūdna, bet galiu prognozuoti, kad praeis mėnuo arba pora mėnesių, ir dalis žmonių pradės sakyti, kodėl mes turime rūpintis ukrainiečiais, savais juk reikia rūpintis, kodėl ukrainiečiams davė, o man nedavė ir panašiai. Manau, kad tikrai ateis ta išsekimo fazė ir dalis žmonių, dėl reiškinio, kuris jiems sukėlė traumą, pradės neadekvačiai reaguoti.
Kaip ir pandemijos metu, taip ir dabar matau tas pačias fazes. Galbūt karas greičiau baigsis ar pereis į ne tokią aktyvią fazę, kad išsekimas neateitų, nes dabartinis susitelkimas tikrai yra labai gražus“, – sakė psichiatras.
Pernai metais matėme gana drastiškus protestus dėl pandemijos ribojimų – pasak gydytojo, taip nutiko dėl kelių aspektų. Visų pirma, dėl pandeminio nuovargio ir dėl to prasidėjusio neadekvataus reagavimo į dirgiklius. Antra, dėl žmonių, kurie tą nuovargį išnaudojo savo tikslams.
„Net neabejoju, kad su karu Ukrainoje taip bus dar stipriau. Agresyvioji kaimynė tikrai nepraleis progos pasinaudoti žmonėmis, kurie nuo karo bus pavargę, ir bandys juos sukelti, organizuoti mitingus, o vėliau tuos mitingus išnaudos savo propagandai, rodydami, kaip blogai Lietuvoje“, – perspėjo M. Marcinkevičius.
Psichikos problemos prasidėjo net ir jų neturėjusiems žmonėms
Pasak gydytojo, apklausų duomenimis, maždaug 70 proc. žmonių nurodo, kad jų psichinę sveikatą pandemija paveikė.
„Ir tai natūralu, nes pandemija, kaip ir karas, negali mūsų nepaveikti. Tai yra procesai, kurie sukelia grėsmę pamatiniams poreikiams, saugumo jausmui. Ir jei žmogus sako, kad pandemija per 2 metus visiškai psichologiškai jo nepaveikė, tai jis arba meluoja, arba nelabai supranta savo psichologinės būsenos“, – sakė pašnekovas.
Psichiatro teigimu, pacientų srautų padidėjimas taip pat matomas labai aiškiai. Žmonės skundžiasi nerimu, nemiga, lengva ar vidutine depresija. Psichinė sveikata pablogėjo ir jau sirgusiems šiomis ligomis, ir tiems, kurie prieš tai tokių problemų neturėjo.
„Matome didelius srautus naujų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, kurie anksčiau niekada nesiskundė psichikos sveikata. Nerimą ir nemigą pajautė labai daug žmonių“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Daugiausiai dėmesio per pandemiją sulaukė vyresnio amžiaus žmonės, nes jų rizika mirti dėl viruso buvo pati didžiausia. Be to, jie laikėsi labai griežtos izoliacijos, tad jų psichologinė sveikata per dvejus metus tikrai suprastėjo.
Visgi, tik vėliau buvo pastebėta, kad didžiules problemas pandemija sukėlė jaunimui – jie prarado galimybę bendrauti normaliai, negalėjo dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais.
„O kai paveikiami jauni žmonės, problemos bus dar daugelį metų. Nes tai, kas įvyksta vaikystėje, dažniausiai lydi visą gyvenimą“, – sakė M. Marcinkevičius.
Kaukės tapo savotišku ribojimų simboliu, todėl sukėlė tiek nepasitenkinimo
Visai neseniai kaukės tapo tik rekomenduojamomis, tačiau per pandemiją kai kuriems jos sukeldavo didžiulį pyktį. Net ir Lietuvoje pasitaikė tokių atvejų, kai, paprašius ją užsidėti, žmonės pradėdavo ne tik rėkti, bet ir smurtauti. Dabar daugumai be jų vaikščioti keista, kai kurie sako, kad nejauku, lyg kažko trūktų. Pasak psichiatro, taip nutiko dėl to, kad kaukes priėmėme kaip tam tikrą pandemijos ir ribojimų simbolį.
„Kaukė nebuvo didelis nepatogumas, tačiau ji tapo kaip simboliu. Žmonės, kurie buvo pikti ir traumuoti pandemijos, jiems reikėjo savo pyktį kažkur nukreipti. Vienas iš simbolių ir buvo kaukės.
Dabar sunku jų atsisakyti, nes gyvenime sunkiausia atsisakyti ne nemalonių dalykų, o įpročių. Mums kaukė tapo tiesiog įpročiu. Kita vertus, kaukė suteikia saugumo jausmą. Žmonės vis dar serga, vis dar yra gydomų reanimacijoje. Kaukė suteikia papildomą saugumo jausmą“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.
Norint kuo ilgiau išlaikyti adekvačią reakciją, būtina prisiminti kelias taisykles
Pašnekovo teigimu, neįmanoma, kad karas Ukrainoje mūsų nepaveiktų.
„Pandemijos, o dabar – karo neigimas, yra tam tikra gynybos forma. Bet tai tikrai bloga gynybos forma, nes nei pandemija, nei karas nuo to nedingsta. Tikrai nesiūlyčiau neigti ir apsimesti, kad mūsų tai neliečia. Yra keli esminiai patarimai, kaip kuo ilgiau išlaikyti adekvatų reagavimą ir atsparumą“, – sakė pašnekovas.
Visų pirma, riboti neigiamos informacijos kiekį. Naujienų nereikėtų sekti nuolat, geriausia pagalvoti, kada sužinosite naujienas, ir laikytis šio pažado sau. Pavyzdžiui, pažiūrėti žinias kasdien ryte arba kasdien vakare.
„Žinoti turime, bet nereikia savęs dirginti nuolat“, – patarė gydytojas.
Antra – kuo labiau stengtis išlaikyti rutiną. Laiku keltis, eiti praustis, papusryčiauti, apsirengti. Vakare skirti laiko tiems dalykams, kuriais užsiėmėte prieš pandemiją ar karą – sportuoti, neapleisti savo pomėgių.
„Vienas svarbiausių dalykų – kuo daugiau bendravimo. Nes bendravimas yra ta pati psichoterapija, tik šiek tiek kitokia forma. Kuo daugiau bendrausite su savo artimaisiais ir draugais, tuo mažiau jums reikės psichoterapinės pagalbos iš specialistų.
Karas veikia visus, bet nerimą galime gerai panaudoti aktyvia veikla, padėdami pabėgėliams. Jei sėdėsime ir nerimausime užsidarę, bus žymiai blogiau. Visada veikla geresnis pasirinkimas psichikos sveikatai – nesėdėkime prie kompiuterių, o darykime tai, ką galime, ir gyvenkime savo gyvenimą“, – sakė M. Marcinkevičius.