Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) surengė konferenciją, skirtą psichikos sveikatos pertvarkos krypčiai ir pokyčiams pristatyti. Per ateinančius kelerius metus SAM žada nemažai pokyčių, kuriais bus stengiamasi psichologinę pagalbą padaryti prieinamesnę.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas konferencijoje pasakojo, jog šiuo metu 50 proc. psichikos sveikatos paslaugų yra stacionarios, o ambulatorinių paslaugų labai trūksta. Per 6 mėnesius pakartotinių hospitalizacijų prireikia kas ketvirtam, ir net kas trečiam, sergančiam šizofrenija.
Todėl vienas iš pertvarkos tikslų, pasak I. Rubiko, yra sumažinti stacionaro skaičių, bet plėtoti ambulatorines paslaugas, taip pat sumažinti savižudybių, pakartotinių hospitalizacijų skaičių ir mažinti psichikos sveikatos stigmą.
I. Rubiko teigimu, ateinančiais metais planuojama plėsti psichikos sveikatos centrus, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas savižudybių prevencijai, priklausomybėms ir vaikams bei paaugliams.
„Svarbi visos reformos ašis – psichiatrijos dienos stacionarai. Kita nauja paslauga – aktyvaus bendruomeninio gydymo mobiliosios komandos. Nuo kitų metų teikti tokias pilotines paslaugas turėtų pradėti 4 komandos“, – sakė I. Rubikas.
Vienas iš užsibrėžtų tikslų – didinti psichoterapijos prieinamumą.
„Kaip vieną iš akcentų matome psichoterapijos paslaugų plėtrą, nes tai didelį poveikį turinti paslauga, dabar esanti iš esmės tik privačiame sektoriuje. Psichoterapija turėtų plėtotis ambulatorinėje srityje. Visgi sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi, nes jų įkainiai tikrai dideli. Tačiau tikimės, kad pavyks padidinti šių paslaugų kiekį“, – kalbėjo SAM atstovas.
2020 metais didžiausią dalį užėmė stacionarinių psichikos pagalbos paslaugų finansavimas, nemaža dalis atiteko ir psichikos sveikatos centrams. Tačiau itin mažo finansavimo sulaukė sveikatos biurai ir dienos stacionarai. Pagal naują tvarką, 2030 metais psichiatrinės ligoninės turėtų būti perorganizuojamos, jose turėtų mažėti lovų skaičius ir padaugėti ambulatorinių paslaugų.
Pagal naują finansavimo modelį, stacionarinės paslaugos turėtų sudaryti jau tik trečdalį visos struktūros vietoje dviejų trečdalių, tuo metu kitos sistemos dalys, įskaitant ir aktyvios bendruomeninės priežiūros komandas, paaugti.
Ministerijos planuose – daugiau atsakomybės skirti slaugytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams. Jie, pasak I. Rubiko, turėtų būti labiau įgalinti, pavyzdžiui, galėtų išrašyti tęstinius medikamentus.
„Stacionaro apraše numatoma 6 specialistų komanda, iš jų vienas psichiatras ir 5 kiti specialistai, tai slaugytojas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas ir kiti specialistai. Psichiatras turėtų būti klinikiniu vadovu, bet nebūtinai viską daryti pats, jis turi komandą, kuria gali pasikliauti“, – apie naujus planus pasakojo I. Rubikas.
Aktyviose bendruomeninės priežiūros komandose turėtų dirbti po 10 specialistų, iš kurių tik 1 būtų psichiatras.
Dar viena problema – netolygus psichikos sveikatos paslaugų pasiskirstymas. Situacija daug geresnė aplink didžiuosius miestus, o mažesnėse savivaldybėse tokias paslaugas gauti daug sunkiau. Todėl, pasak ministerijos, su nauja reforma bus stengiamasi išplėsti dienos stacionaro paslaugas, o kiekvienoje apskrityje turėtų atsirasti priklausomybių prevencijos programos.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 m. pirminės psichikos sveikatos priežiūros finansavimui buvo skiriama 17,9 mln. eurų, 2022 metais – 27,3 mln.
Psichikos sveikatos pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Per septynerius metus bus siekiama sumažinti 40 proc. savižudybių skaičių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, 30 proc. psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, 33 proc. pakartotinių hospitalizacijų, 5 proc. psichikos sveikatos stigmą. Taip pat numatoma 50 proc. išplėsti dienos psichiatrijos stacionaro paslaugas, didinti psichoterapijos ir kitų bendruomeninių paslaugų prieinamumą.